Centrinio banko pirmininkas Janis Sturnaras tikina, kad nors rugpjūčio mėnesį baigiasi trečioji šalies gelbėjimo programa, krizė bus pasibaigusi tik tada, kai Atėnai obligacijų rinkose galės pasiskolinti už priimtiną kainą.
Graikijos valstybės 10-ies metų obligacijų pelningumas pirmadienį buvo šiek tiek didesnis nei 4 proc., kai krizės aukštumose obligacijos buvo pašokusios net iki 30 procentų.
J.Sturnaras taip pat pabrėžė, kad praėjusį mėnesį kreditorių priimtas sprendimas palengvinti Graikijos skolos naštą ir įpareigoti ateities vyriausybes laikytis atsakingos pinigų politikos padės padidinti investuotojų pasitikėjimą šalimi.
Mainais už skolos naštos palengvinimą, Graikija įsipareigojo iki 2022 metų pasiekti 3,5 proc. biudžeto perteklių, atskaičius skolų išmokas. Ilguoju laikotarpiu, iki 2060 metų, pertekliaus rodikliai pagal susitarimą turėtų siekti apie 2,2 procento.
Tačiau dauguma analitikų nerimauja, kad Graikijai tai bus itin sunki užduotis.
Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pastebi, kad nuo 1945 metų tik penkios euro zonos valstybės sugebėjo daugiau nei 10 metų paeiliui išlaikyti didesnį nei 1,5 proc. biudžeto perteklių.
Ir tik vienintelė Italija tą sugebėjo padaryti turėdama dviženklį nedarbo lygį.
J.Sturnaras pritaria atsargiems vertinimams ir mano, kad Graikijos įsipareigojimas iki 2060 metų išlaikyti aukštą biudžeto perteklių bus labai nelengvas.
Anot jo, tai yra klaida, kurią dvi ateities graikų kartos privalės mokėti už praeityje padarytas ekonominės politikos klaidas.
