Itin nepopuliarios priemonės, dėl kurių tūkstančiai žmonių anksčiau dieną protestavo prie parlamento, buvo priimtos valdančiajai koalicijai, kuri turi nedidelę daugumą 300 vietų parlamente, priklausančių parlamentarų balsais.
Iš viso, kaip nurodoma, , nusilenkdami kreditorių reikalavimams, balsavo 153 kraštutinio kairiojo bloko „Syriza“ ir Nepriklausomųjų graikų partijos (ANEL) koalicijos įstatymų leidėjai.
Kaip ir tikėtasi, pagrindinė opozicinė Naujosios demokratijos partija balsavo prieš šį griežto taupymo priemonių paketą, kuriuo numatoma sumažinti didžiausias pensines išmokas, sujungti kelis pensijų fondus, taip pat padidinti mokesčius vidutines ir aukštas pajamas gaunantiems žmonėms.
Prieš parlamento debatus pykčio neslepiančios profesinės sąjungos surengė visuotinį streiką, dėl kurio sekmadienį jau trečią dieną buvo paralyžiuotas šalies visuomeninis transportas, o maždaug 26 tūkst. žmonių išėjo į Atėnų ir Graikijos antrojo pagal didį Salonikų miesto gatves protestuoti dėl pensijų ir mokesčių peržiūros.
Prieš pat balsavimą prie parlamento Atėnuose trumpam buvo kilę susirėmimai, kurių metu jaunimas leido signalines raketas ir mėtė Molotovo kokteilius į riaušių policiją, vaikusią protestuotojų minią ašarinėmis dujomis.
Visgi demonstrantų buvo gerokai mažiau negu per protestus vasarį, kai vien Atėnuose į gatves išėjo apie 40 tūkst. žmonių.
„Žmonės pavargę ir nusivylę valdžioje esančia kairiąja vyriausybe. Mitingas nebuvo tokio masto, kokio tikėtasi“, – sakė vyresnė negu 50 metų privataus sektoriaus darbuotoja Maria, kuri tvirtino, kad darbdavys jai skolingas 30 tūkst. eurų nesumokėto atlyginimo.
Premjeras Aleksis Tsipras, kuris aiškino, kad reforma reikalinga siekiant užkirsti kelią pensijų sistemos griūčiai po kelerių metų, gynė tuos pakeitimus kalbėdamas parlamente anksčiau sekmadienį. Šios reformos yra dalis vyriausybės įsipareigojimų iki 2018 metų sumažinti biudžeto išlaidas 5,4 mln. eurų.
„Sistemai reikalinga nuodugni reforma, kurios ankstesnės vyriausybės nedrįso imtis“, – jis sakė įstatymų leidėjams.
„Reikšmingos spragos“
Jis taip pat pabrėžė, kad pirmadienį vyksiantis Eurogrupės susitikimas buvo pirmasis, per kurį bus svarstoma, kaip sumažinti Graikiją slegiančią skolų naštą. Tai viena iš nedaugelio nuolaidų, kurias užsitikrino A.Cipras, kai susitarė dėl pagalbos programos išplėtimo.
„Rytojus – labai svarbi diena. Po šešerių krizės metų Eurogrupė susitiks aptarti skolų mažinimo“, – jis sakė sekmadienį.
Numatoma, kad euro zonos finansų ministrai per neeilinį susitikimą Briuselyje užbaigs ilgai strigusį pirmąjį patikrinimą, kaip Graikija laikosi didžiulio Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteikto pagalbos paketo sąlygų ir aptars naujas skolų mažinimo priemones.
Šis susitikimas buvo sušauktas Graikijoje kilus masiniams protestams dėl naujai priimtų taupymo priemonių.
Šios derybos buvo atidėliojamos kelis mėnesius, o Graikija nori jas kuo greičiau užbaigti, kad gautų kitą išmoką pagal 86 mlrd. eurų pagalbos paketą, kuris šiai šaliai buvo trečiasis nuo 2010 metų, artėjant dideliam mokėjimui kurį Atėnai turės pervesti Europos centriniam bankui liepą.
Eurą naudojančių 19 šalių ministrų oficialioje programoje sakoma, kad jie aptars Graikijos ir skolintojų pastarosiomis dienomis „pasiektą pažangą“ reformų klausimu, „tikintis, kad jos bus įvykdytos kiek įmanoma greičiau“.
Darbotvarkėje taip pat sakoma, kad Eurogrupė „aptars galimas skolų mažinimo priemones, turinčias užtikrinti, kad Graikijos bendri finansavimo poreikiai išliktų tvaraus lygio, numatant sudaryti politinį susitarimą“.
Prieš susitikimą Briuselyje išryškėjo pačių skolintojų nesutarimai dėl papildomų reformų, kurių reikalauja TVF ir dėl kurių Graikijai gali tekti apkarpyti išlaidas dar 3,6 mlrd. eurų.
TVF vadovė Christine Lagarde perspėjo, kad Graikijos pasiūlymuose dėl reformų esama „reikšmingų spragų“, nors Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė, kad Atėnai „iš esmės įvykdė“ skolintojų iškeltus reikalavimus vykdyti pokyčius.
Savo ruožtu Graikijos finansų ministras Euklidas Cakalotas paragino euro zoną palaikyti tas reformas, perspėdamas, kad jo šalis gali tapti „žlugusia valstybe“, jeigu derybos Briuselyje įstrigs.
