Kaip rašo naujienų svetainė nytimes.com, pagrindiniai Graikijos kreditoriai – kitos euro zonos šalys, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB), norėdami prisidėti prie šalies skolų krizės sprendimo, paragino Atėnus apkarpyti pensijas.
Dėl šios priežasties kai kurių rūšių pensijos buvo sumažintos net 48 proc.
Dėl šios priežasties kai kurios pensijos buvo sumažintos net 48 proc.
V.Melious pensija jau buvo apkirpta 35 proc. Ji teigia, kad kartais negali užmigti, bijodama ateities.
Kreditorių derybose su Graikija šalies premjeras Aleksis Cipras kiekvieną kartą yra raginamas mažinti pensijas tam, kad Atėnai galėtų išmokėti milžiniškas skolas.
Rinkimus dėl savo pažadų nebesilaikyti griežto taupymo politikos laimėjusi A.Cipro partija „Syriza“ į tokius raginimus atšauna sakydama, kad tolesnis pensijų mažinimas sukeltų humanitarinę krizę šalyje.
Be to, tai būtų dar vienas smūgis šalies ekonomikai, kadangi žmonių perkamajai galiai sumažėjus, šalyje dar labiau sulėtėtų vartojimas.
Graikija, kaip ir nemažai kitų Europos šalių, taip pat susiduria su gyventojų senėjimo problema – kasmet mažėja darbingo amžiaus žmonių, kurie padeda išlaikyti augantį pensininkų skaičių. Be to, padėtį sunkina ir tai, kad jaunimo nedarbo lygis dar nuo 2008 m. išlieka itin aukštas.
Graikija, kaip ir nemažai kitų Europos šalių, taip pat susiduria su gyventojų senėjimo problema – kasmet mažėja darbingo amžiaus žmonių, kurie padeda išlaikyti augantį pensininkų skaičių.
Šalies socialinės apsaugos sistema, susidedanti iš daugiau negu 130 fondų ir siūlanti įvairius ankstyvo išėjimo į pensiją variantus, turėjo problemų dar prieš finansų krizę.
2012 m. pensijų fondai, kurie, remiantis Graikijos įstatymais, turėjo įsigyti vyriausybės obligacijų, susidūrė su didžiulėmis skolomis po to, kai Atėnų vertybiniai popieriai nuvertėjo. Iš viso fondai neteko apie 10 mlrd. eurų, o tai sudarė apie 60 proc. jų turimų rezervų vertės.
Graikijos kreditoriai, siekdami šalies darbo rinką padaryti konkurencingesne, reikalavo, kad vyriausybė sumažintų sumas, kurias įmonės ir darbuotojai privalo pervesti į pensijų fondus.
Tuo pačiu metu pensijų sistema po truputį tapo socialinės apsaugos užuovėja, kurioje išsigelbėjimą rado tūkstančiai graikų. Tokie žmonės, kaip p. Meliou, į pensiją išėjo anksti arba dėl valstybinių įmonių privatizacijos, bijodami atlyginimų ir atitinkamai pensijų mažėjimo, arba dėl žlugusių verslų.
Nemažai pensijas gaunančių graikų jomis remia ir savo darbo neturinčius vaikus.
Nemažai pensijas gaunančių graikų jomis remia ir savo darbo neturinčius vaikus.
Naujausi Graikijos vyriausybės duomenys atskleidžia, kad beveik 45 proc. šalies pensininkų gyvena ties arba žemiau skurdo ribos.
Apie 60 proc. pensinio amžiaus graikų gauna 700 eurų ar mažesnę pensiją.
Nepaisant to, išlaidos pensijoms sudaro nemažą Graikijos biudžeto dalį. Šios Viduržemio jūros šalies pensijų sistema laikoma pačia brangiausia visoje Europoje.
55 metų Panagiota Stathopoulou neseniai į pensiją išėjo po 30 metų darbo darbo biržoje. Jos pensija turėjo siekti 900 eurų per mėnesį, tačiau po karpymų sudaro 700 eurų. Vis dėlto, moteris teigia besijaučianti kalta, kad turi palyginus nemažai pinigų, kuomet aplink skursta tiek daug žmonių.
Tarptautiniai skolintojai jau privertė Graikijos vyriausybę sumažinti fondų skaičių juos sujungiant. Taip pat buvo apribotos ankstyvos pensijos išmokos, kurios kitiems gali atrodyti ypatingai dosnios.
Be to, Atėnai jau buvo priversti nusileisti ir dėl tam tikrų išimčių, tokių kaip leidimas eiti į pensiją kai kurių profesijų atstovams ypatingai anksti. Pavyzdžiui, kirpėjai Graikijoje galėjo gauti pensiją sulaukę vos 50 metų.
