Lietuvoje šiuo metu iš dešimties vertingiausių Europos „fintech“ įmonių savo padalinius turi bei veiklą vykdo tokios bendrovės kaip „Revolut“, „SumUp“ ir „Checkout.com“. Jų vertė siekia nuo 12 iki 75 mlrd. JAV dolerių.
Kodėl tokio fakto negalima praleisti pro pirštus? Todėl, kad tarptautinės „fintech“ bendrovės ilgalaikių operacijų nekuria rinkose, kuriomis nepasitiki ir tai, kuriose šalyse veiklą vykdo tokios įmonės, yra svarbus signalas ne tik pačiam „fintech“ sektoriui, bet ir platesnei tarptautinei verslo bendruomenei.
Didžiausios finansinių technologijų bendrovės šalis šiandien renkasi ne vien pagal veiklos pradžios greitį ar reguliacinį lankstumą. Vis didesnę reikšmę įgauna tai, ar konkreti valstybė gali pasiūlyti ilgalaikiam augimui reikalingą aplinką – stiprią talentų bazę, patikimą technologinę infrastruktūrą, reguliacinį stabilumą bei galimybę efektyviai plėsti operacijas visos Europos mastu.
Labai svarbus ekosistemos brandumas
Dar prieš kelerius metus Lietuva tarptautinėje „fintech“ rinkoje daugiausia buvo vertinama dėl palankios reguliacinės aplinkos ir gebėjimo greitai prisitaikyti prie augančio sektoriaus poreikių. Šiandien Lietuvos konkurencingumą vis labiau lemia sukauptos kompetencijos ir ekosistemos brandumas.
Lietuvos Fintech asociacija ne kartą yra akcentavusi, kad pastaruoju metu svarbiausiu konkurenciniu pranašumu tampa nebe vien reguliacinė aplinka, o gebėjimas auginti aukštos pridėtinės vertės kompetencijas.
Faktas, kad Lietuvoje savo padalinius turi trečdalis iš dešimties vertingiausių Europos „fintech“ bendrovių, signalizuoja apie brandesnę ekosistemą bei augantį šalies konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Tai atspindi ir konkretūs ekonominiai rodikliai. Pernai Lietuvoje veikiančios „fintech“ įmonės valstybei sumokėjo apie 310 mln. eurų mokesčių – net 22 proc. daugiau nei užpernai, kai ši suma siekė 242 mln. eurų.
Didžiausią vertę kuria ne licencijos, o kompetencijos
Reali vertė valstybei atsiranda tuomet, kai tarptautinės bendrovės čia kuria ne simbolinius biurus, o realias operacijas, komandas bei kompetencijų centrus. Tai reiškia aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, tarptautinės patirties augimą, technologinių žinių perdavimą rinkai ir stipresnę šalies reputaciją tarptautiniame kontekste.
Kai didžiausi Europos finansinių technologijų rinkos žaidėjai pasirenka veikti mūsų šalyje, tai rodo ne tik pasitikėjimą reguliacine aplinka, bet ir tikėjimą vietos talentais, infrastruktūra bei galimybe ilgalaikėje perspektyvoje auginti svarbias operacijas.
Na, o talentų, kurie jau įrodinėja savo vertę „fintech“ sektoriuje Lietuvoje, tikrai netrūksta. Skaičiuojama, kad 2025 metų pabaigoje „fintech“ sektoriuje Lietuvoje dirbo apie 7,8 tūkst. darbuotojų. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvoje licencijuotos „fintech“ bendrovės šiandien aptarnauja jau daugiau nei 40 mln. europiečių.
Tai rodo, kad finansinės technologijos tampa nebe siauro technologijų sektoriaus dalimi, o vis reikšmingesne kasdienės ekonomikos ir visuomenės dalimi.
Konkurencija Europoje tik didės
Vis dėlto dabartinė Lietuvos pozicija Europos „fintech“ rinkoje nėra duotybė. Vien tai, kad Lietuva šiandien minima tarp svarbių Europos finansinių technologijų centrų, dar negarantuoja, kad tokia pozicija išliks automatiškai. Konkurencija tarp valstybių dėl tarptautinių „fintech“ bendrovių ir investicijų Europoje toliau sparčiai auga.
Lietuvoje šiuo metu veikia 248 „fintech“ įmonės, tačiau panašias ekosistemas sparčiai stiprina ir tokios šalys kaip Airija, Nyderlandai, Liuksemburgas ar Prancūzija, kurios taip pat aktyviai investuoja į talentų pritraukimą, dirbtinio intelekto sprendimus bei reguliacinės aplinkos konkurencingumą.
Rinkos analizės platformos „Merchant Savvy“ duomenimis, Europoje šiuo metu veikia beveik 22 tūkst. „fintech“ bendrovių.
Tai reiškia, kad šiandien mūsų šaliai, norint išlikti tarp „fintech“ rinkos lyderių, vis svarbiau tampa gebėjimas pritraukti bei išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus – ypač dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, pinigų plovimo prevencijos ir atitikties srityse. Taip pat svarbus reguliacinis stabilumas bei gebėjimas išvengti perteklinės biurokratijos, kuri technologijų sektoriuje gali greitai sumažinti šalies konkurencingumą.
Stipriai įsibėgėjus, svarbiausia – nebesustoti. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvai svarbu ne tik išlaikyti palankią aplinką „fintech“ bendrovėms, bet ir toliau nuosekliai stiprinti kompetencijų bazę bei visos ekosistemos brandą. Galbūt kitąmet kalbėsime jau ne apie trijų, o apie mažiausiai penkių vertingiausių Europos „fintech“ bendrovių veiklą Lietuvoje.
