Ministrų kabineto siūlymu Seimas spręs, ar vėl mokėti 257 eurų išmoką, kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną.
Kadangi šiuo metu Vyriausybė karantinus įvedinėja atskirose savivaldybėse, išmoką gaus tik tokiuose karantinuojamuose regionuose gyvenantys žmonės.
Be to, 257 eurų galės gauti tik tie, kurių gyvenamose savivaldybėse įvedami ūkinės veiklos ribojimai.
Dar viena Vyriausybės siūloma papildoma sąlyga – savarankiškai dirbantis asmuo turės būti įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos pripažintų nukentėjusiais nuo nustatytų ribojimų sąrašą.
Visos šios sąlygos rems, kad 257 eurų paramą turbūt gaus mažiau žmonių, nei pavasarį ir vasarą, kai ši išmoka buvo mokama 87 tūkst. savarankiškai dirbantiems asmenims.
Tąkart valstybei tokios išmokos kainavo 112,2 mln. eurų.
Seimui teikiamame įstatyme taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad 257 išmoka mokama dar du mėnesius po ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė, kad VMI nukentėjusių asmenų sąrašą tvirtins pagal šio ir ekonomikos ministro nustatytą veiklų, patiriančių ribojimus dėl karantino, eilę.
Vis dėlto finansų ministro Viliaus Šapokos siūlymu sutarta, kad tvirtinti veiklų sąrašą turės visa Vyriausybė.
V. Šapoka taip pat sakė, kad valdžia nebeturi galimybių išmokas mokėti visiems savarankiškai dirbantiems žmonėms.
„Pagrindinė šitos krizės valdymo filosofija turi remtis solidarumu. Kažkurį laiką valstybė gali horizontaliai paskatinti visus, bet tai gali daryti tik trumpą laiką“, – tvirtino ministras.
„Toliau ta pagalba turi būti tik taškinė, ten, kur iš tiesų nukenčiama būtent dėl tiesioginių apribojimų“, – pridūrė jis.
Vyriausybė dar siūlo tik karantino laikotarpiu, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, draudėjams, įtrauktiems į VMI sąrašą, būtų taikoma supaprastina socialinio draudimo įmokų, dviejų baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarka.
Seimui siūloma įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka, o įsigalioti jie turėtų lapkričio 16 dieną.
Iš viso karantino režimas šiuo metu galioja maždaug trečdalyje – 21 – šalies savivaldybių.
Kitos pagalbos priemonės
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena apie kitas pagalbos gyventojams priemones, kurios lieka galioti dėl COVID-19.
Kai savivaldybėse dėl karantino arba dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimo pereinama prie nuotolinio mokymo, už vaikų iki 4 klasės ir vaikų su negalia iki 21 metų priežiūrą gali būti mokamos ligos išmokos, siekiančios 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Išmokos mokamos tiek, kiek trunka nuotolinis mokymas.
Toliau galioja subsidijos darbuotojams esant prastovose. Tęsiantis ekstremaliai situacijai darbdaviai darbuotojams gali toliau skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo.
Prastovos metu darbuotojas nedirba, tačiau jam mokama ne mažiau nei minimali mėnesio alga, jeigu darbo sutartyje sutarta dėl visos darbo laiko normos. Tai reiškia, kad darbuotojas gauna 607 eurus „ant popieriaus“ arba 447 eurus „į rankas“.
Apie prastovą per 1 darbo dieną reikia pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, o vėliau galima kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos.
Darbuotojams pradėjus dirbti po prastovų, taip pat įdarbinus Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius arba darbdaviui iš VMI sudaryto nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašo gali būti mokamos 6 mėnesių trukmės subsidijos, kurios skirtos atsitiesti po karantino, arba 4 mėnesių, jeigu darbuotojas įdarbinamas terminuotai.
Ši priemonė galioja iki 2020 metų pabaigos.
Užimtumo tarnyboje registruoti gyventojai, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, iki metų pabaigos toliau gali pretenduoti gauti paramą – laikiną darbo paieškos išmoką, kuri gali siekti 42 eurus jau gaunantiems įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba 200 eurų negaunantiems įprastos bedarbio išmokos.
Be to, kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį.
Taip pat vis dar galioja nuostata, kad 6 mėnesiai po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nevertinamas šeimų ir asmenų turimas turtas – tik pajamos.
Pasibaigus šiems pusei metų įsigalios nuolatinė nuostata, kad į turtą bus neatsižvelgiama bent 3 mėnesius, kai dėl piniginės socialinės pašalpos kreipiamasi pirmą kartą arba praėjus 24 mėnesiams po paramos gavimo.
Galiausiai, vertinant, ar šeimai gali priklausyti 100 eurų vaiko pinigai su papildoma išmoka, atsižvelgiama ne į 12 praėjusių mėnesių, o 3 mėnesių pajamas. Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio.
