Sekite 15min Google
Tiesioginio ryšio nėra – vienos žaliavos kainos šuolis tokiu pačiu dydžiu į lentyną nepersikelia, tačiau užsitęsęs sąnaudų augimas gali turėti įtakos atskirų produktų kainoms, rašoma „Maxima“ pranešime žiniasklaidai.
Vienas iš šiuo metu ryškėjančių pokyčių – didesnės nei prieš metus dalies grūdų supirkimo kainos. Rugpjūčio pabaigoje vidutinė kviečių supirkimo kaina Lietuvoje siekė beveik 205 Eur už toną ir buvo apie 19 proc. didesnė nei prieš metus. Rugių kaina per metus augo daugiau kaip 30 proc., miežių – apie 11 proc., rapsų – daugiau kaip 8 proc.
Vis dėlto „Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius pabrėžia, kad žaliavų kainos – tik viena gamybos savikainos dalis. Gamybos savikainą didina ir augančios energijos bei darbo sąnaudos – rugsėjo viduryje didmeninė gamtinių dujų kaina buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei prieš metus, o privataus sektoriaus darbo užmokestis antrąjį šių metų ketvirtį per metus išaugo 9,6 proc.
„Dalį augančių sąnaudų amortizuojame didindami gamybos efektyvumą, automatizuodami procesus, racionaliau naudodami energiją ir iš anksto planuodami pirkimus. Tačiau kai vienu metu brangsta žaliavos, energija, darbas, kuras bei logistika ir aukštesnis jų kainų lygis išsilaiko ilgesnį laiką, tai neišvengiamai tampa derybų su prekybos partneriais dalimi“, – sako A.Pranckevičius.
Visgi beveik penktadaliu išaugusi kviečių supirkimo kaina nereiškia tokio pat galutinio produkto pabrangimo. Pasak A.Pranckevičiaus, grūdų dalis skirtingų gaminių savikainoje nevienoda: miltams ar kruopoms jų įtaka didesnė, o sudėtingesnės receptūros produktuose svarbesnės tampa ir kitos sąnaudos.
„Be to, žaliavų kainų pokyčiai gamybos savikainą pasiekia ne iš karto. Grūdai perkami skirtingu metu, dalis kainų sutartyse fiksuojama iš anksto, o atsargos formuojamos ilgesniam laikotarpiui. Todėl šiandien rinkoje matomas pokytis konkretaus produkto savikainoje gali išryškėti tik po kelių mėnesių“, – pastebi A.Pranckevičius.
Augančių sąnaudų signalai – iš skirtingų kategorijų
Kad augančios sąnaudos nėra vien grūdų perdirbimo sektoriaus klausimas, rodo ir prekybininkus pasiekiantys signalai. Pasak „Maximos“ Pirkimų departamento direktorės Aurelijos Simutės, bendraujant su skirtingų maisto kategorijų tiekėjais, vis dažniau girdima apie didėjančias gamybos sąnaudas ir jų poveikį produktų savikainai.
„Iš skirtingų maisto kategorijų gamintojų girdime panašius argumentus – kalbama apie žaliavų, energijos, darbo ir transportavimo sąnaudų augimą. Tačiau šių veiksnių poveikis kiekvienam produktui skiriasi, todėl vertindami tiekimo sąlygas žiūrime į konkrečią situaciją ir jos pagrindimą. Svarbu suprasti, kas konkrečiu atveju pasikeitė ir kokią realią įtaką tai turi produkto savikainai“, – sako ji.
Pasak A.Simutės, „Maxima“ supranta objektyvius partnerių argumentus, kai juos pagrindžia realiai išaugusios sąnaudos. „Mūsų, kaip prekybininko, užduotis – derybose ieškoti sprendimų, kad kuo mažesnė šio augimo dalis pasiektų pirkėją“, – teigia ji.
Pasak A.Pranckevičiaus, dėl to šiuo metu nėra pagrindo kalbėti ir apie vienodą visų maisto produktų brangimą. „Labiau tikėtinos atskirų produktų ar kategorijų kainų korekcijos. Daug priklausys nuo to, kiek ilgai dabartiniame lygyje išsilaikys žaliavų, energijos ir kitos sąnaudos“, – pastebi „Kauno grūdų“ vadovas.
Kaip teigia A.Simutė, dabartinė situacija šios tendencijos nepaverčia vienu bendru scenarijumi visai maisto kategorijai – vienų produktų kainos gali išlikti stabilios, kitur dėl pasikeitusių tiekimo sąlygų galimos korekcijos.
„Šiuo metu nėra pagrindo visai maisto kategorijai prognozuoti vienodo kainų scenarijaus. Vienų produktų kainos gali išlikti stabilios, kitų – keistis, priklausomai nuo to, kaip toliau judės gamybos sąnaudos. Todėl svarbiausia ne vien tai, kas šiandien brangsta gamybos grandinėje, bet ir kiek ilgai šie pokyčiai išsilaikys“, – pažymi „Maximos“ Pirkimų departamento direktorė.
