2019 m. baigusi rezidentūrą, ji pradėjo dirbti gydytoja.
Pasak advokatės Evelinos Kiznės, jau pirmaisiais darbo metais ji dirbo viršvalandžius.
„Kasmet jų vis daugėjo, kol galiausiai per vienerius metus buvo dirbta beveik 640 viršvalandinių valandų, nors įstatymas leidžia ne daugiau kaip 180. Naktinės pamainos kartais tęsdavosi 27 ar 28 valandas iš eilės, o poilsis tarp jų sumažėdavo iki penkių, vietoj įstatyme numatytų 11“, – pasakojo E.Kiznė.
Ji bandė keisti situaciją – rašė tarnybinius pranešimus, atsisakė raštu dirbti daugiau viršvalandžių nei leidžia Darbo kodeksas, kreipėsi į ministeriją ir Valstybinę darbo inspekciją.
„Darbdavys priemonių darbo sąlygoms pagerinti nesiėmė. Pažeidimai tęsėsi ketverius metus“, – nurodė E.Kiznė.
Po ketverių metų, neišdirbusi 10 metų, ji parašė prašymą atleisti, kuriame aiškiai nurodė priežastis: „Neužtikrinamos normalios darbo sąlygos, didelis krūvis ir priverstinis viršvalandinis darbas.“
Pasak E.Kiznės, darbdavys atleido ją pagal kitą Darbo kodekso straipsnį, formaliai įforminęs, kad ji išeina savo noru be svarių priežasčių, nors svarbios priežastys prašyme buvo aiškiai nurodytos.
Advokatės teigimu, darbdavys pareikalavo grąžinti beveik 20 tūkst. Eur už studijas.
Studijų finansavimo sutartyje buvo aiškiai parašyta, kad išdirbus mažiau nei 10 metų, pinigai už studijas turi būti grąžinti.
„Gydytoja išdirbo kiek daugiau nei ketverius metus, todėl pagal sutartį ji buvo skolinga, tačiau byloje kilo klausimas, ar darbdavys gali reikalauti grąžinti studijų išlaidas, kai pats sistemingai pažeidinėjo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių darbuotoja nutraukė sutartį“, – komentavo E.Kiznė.
Ji pasakojo, kad byloje buvo nagrinėjami du reikalavimai: darbdavio ieškinys dėl studijų išlaidų priteisimo ir gydytojos priešieškinis dėl atleidimo pagrindo pakeitimo.
Pirmosios instancijos teismas, o po jo ir apygardos teismas, gydytojos priešieškinį patenkino ir atleidimo pagrindą pakeitę į svarbias priežastis, nes, pasak E.Kiznės, darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių normų.
Darbdavio ieškinys dėl beveik 20 tūkst. Eur už studijas buvo atmestas.
Pasak E.Kiznės, gydytojai priteista dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio netesybos už uždelstą atsiskaitymą.
Iš viso kartu su atmestu reikalavimu grąžinti pinigus už studijas, reali nauda viršijo 67 tūks. Eur, nurodė advokatė.
Teismas konstatavo, kad darbdavys privalėjo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą.
„Tinkamas apmokėjimas už viršvalandžius nepakeičia pareigos laikytis maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio normų. Tai dvi atskiros darbdavio pareigos“, – pabrėžė E.Kiznė.
