Sekite 15min Google
Padalijus išmokėtą sumą iš pasitraukusių dalyvių skaičiaus, vienam žmogui tenka apie 5,6 tūkst. eurų. Tačiau Lietuvos bankas įvardija du panaudojimo būdus, galinčius turėti įtakos ir visai finansų sistemai: išankstinį paskolų grąžinimą bei pradinį įnašą būstui. Kokia tokių sprendimų vertė galėtų būti konkrečiam žmogui?
10 tūkst. eurų būsto paskolai leidžia sutaupyti 11 tūkst. eurų
2026 m. liepą vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje siekė 4,09 proc., o vartojimo paskolų – 8,36 proc.
„Bigbank“ skaičiavimu, jeigu gyventojas turi 100 tūkst. eurų būsto paskolos likutį, iki sutarties pabaigos liko 20 metų, o palūkanų norma visą laikotarpį išliktų 4,09 proc., jo mėnesio įmoka siektų apie 611 eurų.
Iš karto grąžinus 10 tūkst. eurų ir toliau mokant tą pačią 611 eurų įmoką, paskolos terminas teoriškai sutrumpėtų beveik trejais metais – nuo 20 metų iki maždaug 17 metų ir vieno mėnesio. Tiesa, per visą likusį laikotarpį palūkanoms būtų išleista apie 11,3 tūkst. eurų mažiau.
Pasirinkus ne trumpesnį terminą, o mažesnę įmoką, ji sumažėtų maždaug 61 euru per mėnesį, o palūkanų būtų sutaupyta apie 4,7 tūkst. eurų.
„Dažniausiai pasirenkama mažinti paskolos įmoką, nes paskolos termino trumpinimo procesas yra gana sudėtingas, be to, dėl infliacijos efekto ilgainiui net ir nemažėjanti paskolos įmoka per kišenę kerta mažiau. Tačiau tiek vienas, tiek kitas variantas finansiškai atsiperka gana smarkiai“, – sako Ieva Butkutė, banko „Bigbank“ Būsto paskolų skyriaus vadovė.
Vartojimo paskola – mažesnė suma, bet brangesnės palūkanos
Jeigu žmogus turi 10 tūkst. eurų vartojimo paskolą penkeriems metams su 8,36 proc. palūkanomis, jos mėnesio įmoka siekia apie 204 eurus. Per visą laikotarpį vien palūkanoms tektų sumokėti maždaug 2,3 tūkst. eurų.
Visiškai padengus tokią paskolą II pakopos lėšomis, ši suma liktų gyventojo kišenėje, o mėnesio biudžete iškart atsirastų daugiau nei 200 eurų. Tiesa, tam tikrais atvejais gali būti taikomas iki 1 proc. išankstinio grąžinimo mokestis.
10 tūkst. eurų gali atverti kelią į 100 tūkst. eurų būstą
Nuo 2026 m. rugpjūčio pirmą būstą perkantiems ir nustatytus kriterijus atitinkantiems gyventojams minimalus pradinis įnašas sumažintas iki 10 proc. Todėl 10 tūkst. eurų teoriškai gali tapti pradiniu įnašu iki 100 tūkst. eurų vertės būstui. Vis dėlto bankas gali prašyti didesnio įnašo, o galutinė paskolos suma priklausys nuo pajamų, kitų įsipareigojimų ir turto vertės.
Papildomas įnašas taip pat sumažina bendrą paskolos kainą. Perkant 200 tūkst. eurų būstą ir turint ne minimalų 20 tūkst., o 30 tūkst. eurų įnašą, 30 metų trukmės paskola sumažėtų nuo 180 iki 170 tūkst. eurų. Mokant maždaug 869 eurus per mėnesį, jos terminas sutrumpėtų daugiau nei trejais metais, o palūkanų būtų sutaupyta apie 22 tūkst. eurų.
Eurostato duomenimis, nuo 2015 m. iki 2025 m. pabaigos būsto kainos Lietuvoje išaugo apie 168 proc., arba vidutiniškai maždaug 10,4 proc. per metus. Tiesa, būtent šį dešimtmetį sąlygos nekilnojamojo turto vertės augimui buvo itin palankios, todėl tikimybė pakartoti tokią sėkmę – itin maža.
Pasak I.Butkutės, tokiu atveju 10 tūkst. eurų panaudojus kaip pradinį įnašą ir įsigijus 100 tūkst. eurų vertės būstą, po dešimtmečio jo vertė teoriškai siektų apie 268 tūkst. eurų, o atėmus paskolos likutį, savininko turto vertė būtų beveik 197 tūkst. eurų. „Žinoma, per dešimtmetį dar būtų sumokėta apie 52,1 tūkst. eurų įmokų, taip pat patirta draudimo, remonto ir kitų išlaidų. Be to, tokia grąža gali ir nepasikartoti, nors nekilnojamasis turtas savo patrauklumą kol kas išlaiko.“
Investuoti 10 tūkst. eurų gali virsti gerokai didesnėmis sumomis, tačiau reikia įvertinti riziką
Na, o jeigu 10 tūkst. eurų būtų investuoti į kitas finansines priemones ir vidutinė metinė grąža siektų 7 proc., visą uždarbį reinvestuojant, po 10 metų suma teoriškai išaugtų iki 19,7 tūkst., po 20 metų – iki 38,7 tūkst., o po 30 metų – iki 76,1 tūkst. eurų.
„Vienaip ar kitaip panaudoti išimtas lėšas – būtina. Tiesiog leisti infliacijai tirpdyti pinigų vertę nėra gera idėja. Jau turimos paskolos grąžinimas suteikia beveik garantuotą naudą, lygią išvengtoms palūkanoms ar sumažintoms įmokoms, o investicijų rezultatas, nepriklausomai nuo to, ar tai akcijos, ar nekilnojamasis turtas, nėra garantuotas. Todėl pirmiausia verta įvertinti brangiausias skolas ir pasirūpinti finansiniu rezervu, o tik tuomet galvoti apie ilgalaikį investavimą“, – pabrėžia I.Butkutė.
