Sekite 15min Google
Tačiau po antrosios bangos paskolų grąžinimo tendencijos grįžo į įprastą ritmą, o liepą naujų paskolų išdavimų skaičius ūgtelėjo apie 19 proc. Ekspertų vertinimu, papildomos lėšos trumpam sumažino dalies namų ūkių finansinę įtampą, bet iš esmės nepakeitė gyventojų finansavimo poreikių.
„Viešojoje erdvėje prieš II pakopos lėšų išmokėjimą netrūko svarstymų, kad gyventojai šiuos pinigus pirmiausia skirs vartojimui. Visgi mūsų duomenys atskleidė kompleksiškesnį vaizdą: dalis klientų lėšas panaudojo pradelstiems mokėjimams padengti ir smulkesnėms paskoloms visiškai grąžinti, o dalį skyrė pirkiniams ar pasiliko kaip rezervą“, – sako finansų ekspertė, „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė.
Antroji banga – ramesnė už pirmąją
Anot ekspertės, ryškiausias gyventojų elgsenos pokytis buvo matomas balandį, kai išankstinių paskolų grąžinimų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Vidutinė visiškai grąžintos paskolos suma tuo metu buvo apie 9 proc. mažesnė už pirmojo ketvirčio vidurkį. Tai leidžia manyti, kad papildomų lėšų gavę žmonės pirmiausia rinkosi pilnai padengti mažesnes paskolas.
„Papildomai gautas lėšas panaudoti finansiniams įsipareigojimams sumažinti ar pradelstiems mokėjimams padengti yra racionalus sprendimas. Žmogus sumažina mėnesio finansinę naštą ir kartu riziką ateityje susidurti su didesniais sunkumais. Kita vertus, tai, kad skolų padengimas daliai žmonių tapo vienu pirmųjų prioritetų, rodo ir iki tol buvusį gana ribotą finansinį rezervą“, – teigia G.Štuopė.
Po antrosios išmokų bangos tokio ryškaus paskolų grąžinimo šuolio nefiksuota. Liepą išankstinių grąžinimų skaičius įprastą pirmojo ketvirčio mėnesio vidurkį viršijo tik apie 4 proc.
„Tai rodo, kad pirmosios bangos sukeltas skolų mažinimo impulsas buvo trumpalaikis. Po kelių mėnesių gyventojų elgsena grįžo į įprastą ritmą“, – akcentuoja ekspertė.
Skolinasi daugiau žmonių, tačiau sumos nedidėja
Kartu liepą išryškėjo kita tendencija – naujų paskolų išduota 19 proc. daugiau, palyginti su pirmojo metų pusmečio vidurkiu. Vis dėlto vidutinė naujai išduodamos paskolos suma reikšmingai nesikeitė. Augimą šiuo metu lemia didesnis besiskolinančių gyventojų skaičius, o ne augantis vieno žmogaus finansavimo poreikis.
„Vienkartinis finansinės padėties pagerėjimas nepanaikina įprastų gyventojų finansavimo poreikių. Žmogus gali turėti pinigų sąskaitoje, tačiau vis tiek pasirinkti skolintis konkrečiam pirkiniui ar didesnei išlaidai. Dalis gyventojų atsiimtas pensijų lėšas gali sąmoningai laikyti kaip finansinį rezervą. Taigi jos suteikė trumpalaikį atokvėpį, tačiau nepakeitė ilgalaikės pajamų ir išlaidų struktūros“, – aiškina finansų ekspertė.
Bendrovės duomenimis, šiuo metu matomas ne vienas dominuojantis skolinimosi tikslas, o gana platus kasdienių ir didesnių vienkartinių išlaidų spektras. Gyventojai skolinasi būsto remontui ar atnaujinimui, automobiliui ir jo remontui, didesniems buitiniams pirkiniams, sveikatos išlaidoms.
Pasak G.Štuopės, vien augantis paskolų skaičius dar nėra pakankamas pagrindas kalbėti apie blogėjančią gyventojų finansinę padėtį. Naujai besiskolinantys klientai pastaraisiais mėnesiais savo įsipareigojimus vykdo stabiliau ir vėluoja rečiau. Nemokančių klientų dalis tarp naujų klientų siekia apie 4,5 proc., o tai yra trečdaliu mažiau už 2025 m. Lietuvos rinkos vidurkį.
„Didesnį nerimą keltų kelių rodiklių derinys: jei kartu su paskolų skaičiumi augtų vidutinė skolinimosi suma, daugėtų vėlavimų, o vis daugiau žmonių skolintųsi būtiniausioms kasdienėms išlaidoms arba nauja paskola dengtų ankstesnius įsipareigojimus. Šiuo metu to nepastebime“, – pažymi ji.
Ko tikėtis rudenį?
Pasak G.Štuopės, artėjant rudeniui dalies namų ūkių išlaidos įprastai padidėja: pasiruošimą mokslo metams keičia šildymo kaštai, sezoninės automobilio išlaidos, o artėjant metų pabaigai prisideda ir prieššventiniai mokėjimai.
„Finansinį spaudimą dažniausiai sukelia ne viena konkreti išlaida, o keli per trumpą laiką susidėję didesni mokėjimai, ypač jei namų ūkio rezervas yra nedidelis. Atsižvelgiant į liepą fiksuotą augimą, tikėtina, kad rudenį finansavimo poreikis išliks didesnis. Vis dėlto, kol kas nėra pagrindo prognozuoti neišvengiamai sunkaus rudens visiems gyventojams“, – pabrėžia G.Štuopė.
Ekspertė gyventojams pataria dar prieš intensyvesnį išlaidų sezoną suskaičiuoti būtinąsias mėnesio išlaidas ir turimus įsipareigojimus, iš anksto numatyti sezoninius mokėjimus ir, jei įmanoma, sukaupti bent minimalų rezervą.
„Jeigu mėnesio pabaigoje nuolat nebelieka laisvų pinigų, netikėtoms išlaidoms vis tenka skolintis, o finansinių įsipareigojimų įmokos užima vis didesnę pajamų dalį, tai yra signalas peržiūrėti savo biudžetą. Vartojimo paskola gali būti racionali priemonė konkrečiai išlaidai finansuoti, tačiau ji neturėtų tapti nuolatiniu būdu padengti kiekvieno mėnesio pajamų ir išlaidų skirtumą“, – apibendrina finansų ekspertė.