Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gegužės 13 dieną atmetė „Iki Lietuvos“ prašymą atnaujinti pirmos instancijos teismo sprendimo apskundimo terminą ir bylą nutraukė. Tai reiškia, kad Regionų administracinio teismo nutartis įsiteisėjo galutinai.
Bendrovė skundė pastarojo teismo 2024 metų spalio 9 dienos sprendimą – teismas tuomet atmetė jos prašymą iš tyrimo medžiagos pašalinti kitą nei tirto 2021–2022-ųjų metų laikotarpio, taip pat asmeninę įmonės darbuotojų informaciją.
Tačiau apeliacinį skundą LVAT įmonė pateikė praleidusi 30 dienų terminą – 2024 metų lapkričio 11 dieną – jau įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui. „Iki Lietuva“ nurodė jį praleidusi nežymiai, dėl žmogiškos klaidos – suklydo skaičiuojant.
„Subjektyvus termino skaičiavimo suvokimas nėra laikomas svarbia aplinkybe, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti (...). Be to, maža termino praleidimo trukmė (...) taip pat pati savaime nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių priežasčių“, – reziumavo LVAT teisėjų kolegija.
Skunde LVAT įmonė prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, įpareigoti Konkurencijos tarybą atlikti tinkamą visos iš įmonės surinktos medžiagos filtravimą ir atranką pagal turinį ir laikotarpį, sunaikinti ankstesnę nei 2021 metų medžiagą, taip pat asmeninę jos darbuotojų informaciją.
Be to, „Iki Lietuva“ prašė surengti uždarą teismo posėdį, pripažinti bylos medžiagą nevieša, o išnagrinėjus bylą neleisti su ja susipažinti jokiems joje nedalyvavusiems asmenims. Tačiau LVAT teisėjų kolegija nutarė šių prašymų netenkinti.
2023 metų balandį Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą kilus įtarimų, jog trys gėrimų gamintojai su keturiomis prekybos įmonėmis, įskaitant „Iki Lietuvą“, galimai derina produkcijos kainas.
LVAT nutartyje rašoma, kad taryba turėjo įtarimų, jog „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Švyturys-Utenos alus“ ir „Volfas Engelman“, gaminančios alų, sidrą, alkoholinius kokteilius, gaiviuosius, energinius gėrimus ir mineralinį vandenį, su „Rimi Lietuva“, „Maxima LT“, „Norfos mažmena“ ir „Iki Lietuva“ galimai derino kainas.
„Minėti ūkio subjektai įtariami sudarę konkurenciją ribojančius susitarimus. Konkurencijos taryba turėjo objektyvių preliminarių duomenų apie tai, kad įmonių veiksmai atitinka tiek vertikalius susitarimus dėl prekių perpardavimo kainų nustatymo, tiek horizontalius susitarimus, kuriais mažmeninės prekybos įmonės per „Kalnapilio-Tauro grupę“, „Švyturys-Utenos alų“ ir „Volfas Engelman“ (tarpininkus) nustato prekių kainas, požymius“, – rašoma nutartyje.
BNS 2024 metais rašė, kad Konkurencijos taryba pagal pateiktus raktažodžius „Iki Lietuvos“ 2023 metų birželį paprašė atlikti nurodytų darbuotojų, kurie priima sprendimus ar derasi dėl konkrečių gamintojų kainų, dokumentų ir susirašinėjimo paiešką.
Anot „Iki Lietuvos“, pareigūnams buvo perduota daugiau nei 300 gigabaitų duomenų. Be to, įmonė tarybos prašė pateikti kriterijus, kuriais remiantis galėtų būti filtruojama iš įmonės surinkta su tyrimu nesusijusi medžiaga.
Įmonė teismams teigė, kad Konkurencijos taryba duomenis atrinko pagal abstrakčius raktažodžius, o į medžiagą buvo įtrauktos nesusijusios prekės ir tiekėjai. „Iki Lietuva“ tokius pareigūnų veiksmus vadino įrodymų „žvejojimu“.
Savo ruožtu taryba teismams teigė ne „žvejojusi“ įrodymus, o atlikusi atranką bei paėmusi tai, kas reikalinga tyrimui. Anot jos, taip pat yra pagrindo manyti, kad galimai neleistini įmonių veiksmai prasidėjo anksčiau nei 2021–2022 metais.
Atsižvelgdami į tai, kad tyrimui reikalinga informacija apima laikotarpį nuo 2018 metų sausio 1 dienos, tarybos pareigūnai iš „Iki Lietuvos“ darbuotojų e. pašto dėžučių pašalino informaciją iki šios datos, rašoma LVAT sprendime.
Konkurencijos tarybos atstovė Lina Navickaitė BNS pranešė, kad tyrimas dėl gėrimų gamintojų ir prekybininkų galimai sutartų kainų vis dar vyksta.
