Be to, kaip rodo statistika, pernai iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų, o tai 1,5 karto (15,7 tūkst.) mažiau nei 2017 m. 2018 m. iš Lietuvos emigravo 3,3 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo, nuo 1990-ųjų tai mažiausias tarptautinės migracijos tinklo rodiklis.
Išvykstančiųjų mažėja
2018 m. emigravo 17 tūkst. vyrų ir 15,2 tūkst. moterų, 1 tūkst. gyventojų tenkančių emigrantų skaičius per metus sumažėjo nuo 16,9 iki 11,5. Dauguma – 72,9 proc. – emigrantų deklaravo savo išvykimą į Europos Sąjungos valstybes nares.
Pernai, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę – 12,2 tūkst. (37,7 proc.) emigrantų. Tai 1,8 karto mažiau nei 2017 m. Vokietiją pasirinko 3,2 tūkst. (9,8 proc.) emigrantų.
Tai 23,4 proc. mažiau nei 2017 m. pasirinko Norvegiją – 3 tūkst. (9,3 proc.) emigrantų. Tai 1,7 karto mažiau nei 2017 m. Airiją – 2 tūkst. (6,3 proc.) emigrantų. Tai 1,7 karto mažiau nei 2017 m. Beje, daugiau negu pusė 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (67,2 proc.) ir moterų (57,6 proc.) niekada negyveno santuokoje, ketvirtadalis – buvo vedę ar ištekėjusios. 2018 m. emigravusių vyrų ir moterų vidutinis amžius – 26 metai.
Grįžo 16,6 tūkst. piliečių
2018 m. į Lietuvą imigravo 20 tūkst. vyrų ir 8,9 tūkst. moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių imigrantų skaičius per metus padidėjo nuo 7,2 iki 10,3.
2018 m. į Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių – tai 6,4 tūkst. daugiau negu 2017 m. Daugiau negu pusė (57,1 proc.) jų – vyrai. 2018 m. daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių grįžo iš Jungtinės Karalystės – 7,6 tūkst., arba 45,8 proc. imigrantų LR piliečių, taip pat Norvegijos (1,9 tūkst.), Airijos (1,2 tūkst.), Vokietijos (1,2 tūkst.)
Palyginti su 2017 m., iš Jungtinės Karalystės ir Airijos grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius padidėjo po 1,5 karto, Norvegijos ir Vokietijos – po 1,9 karto.
2018 m. į šalį imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių, tai 2,1 tūkst. daugiau nei 2017 m. Dauguma (85,3 proc.) imigrantų užsieniečių – vyrai. Beveik pusė (5,7 tūkst., arba 46,5 proc.) imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 3,3 tūkst. (26,4 roc.) – Baltarusijos, 780 (6,3 proc.) – Rusijos piliečiai.
Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 32,1 proc., Baltarusijos – 20 proc., Rusijos piliečių – 18,9 proc.
