Verslo pasaulis mėgsta kalbėti apie inovacijas, efektyvumą ir skaičiais grįstus sprendimus. Tačiau kai kalba pasisuka apie investicijas į moterų įkurtus verslus, visa ši logika staiga pamirštama.
2024 m. Europoje moterų įkurti startuoliai pritraukė 5,76 mlrd. eurų per 1 305 investicinius raundus. Tai sudaro vos 12% visų rizikos kapitalo investicijų regione – dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį, bet vis dar apgailėtinai mažai. Augimas sustojo, nors visi įrodymai rodo, kad investuoti į moteris tiesiog apsimoka.
Startuoliai, kurių viena iš įkūrėjų yra moteris, uždirba net 63% daugiau pajamų iš kiekvieno investuoto euro nei vien vyrų įkurti verslai. Įvairialypės vadovų komandos yra vidutiniškai 25% pelningesnės. Jei moterys gautų tiek pat investicijų kaip vyrai, pasaulio ekonomika išaugtų papildomais 5 trilijonais dolerių per metus. Šie skaičiai kalba patys už save – tai nėra lygybės klausimas, tai yra ekonominis absurdas.
Jau daugelį metų bandyta paaiškinti, kodėl moterų įkurti startuoliai gauna mažiau finansavimo. Vieni kaltino pačias moteris – esą jos mažiau pasitiki savimi, vengia rizikos ar tiesiog nekuria verslų „tikrose“ technologijų srityse. Tačiau šios prielaidos neatlaiko realybės patikrinimo. Kalbame apie moteris, kurios jau žengė į startuolių pasaulį, aktyviai siekia investicijų ir turi augimo potencialą.
Problema – ne jos. Problema – šališkumas.
Tyrimai rodo, kad kai investuotojai kalbasi su vyrais, jie klausia: „Kaip auginsi verslą?“. Kai kalbasi su moterimis – „Kaip valdysi rizikas?“. Investuotojai renkasi verslininkus, kurie jiems primena juos pačius. Kadangi didžioji dauguma rizikos kapitalo fondų valdytojų yra vyrai, nesąmoningai jie dažniau investuoja į vyrų įkurtus startuolius. Rezultatas – uždaras ratas, kur moterys negauna reikiamo kapitalo, kad sukurtų įspūdingus verslus, kurie taptų kitu vienaragiu.
Dabar turime situaciją, kurioje mažiau investicijų reiškia mažiau sėkmės istorijų, o mažiau sėkmės istorijų reiškia mažiau moterų investuotojų, kurios galėtų įdarbinti savo uždirbtą kapitalą į naują kartą moterų įkurtų verslų.
Investicijos į moteris įkūrėjas nėra nei „gražus gestas“, nei „socialinė iniciatyva“. Tai yra verslo galimybė, kurią kol kas išnaudojame tragiškai neefektyviai. Geopolitinis neapibrėžtumas, ekonominiai iššūkiai ir technologijų konkurencija rodo, kad Lietuvai reikia daugiau stiprių verslų, kurie kurtų vertę ir mokėtų mokesčius čia, o ne užsienyje.
Klausimas ne ar verta investuoti į moteris. Klausimas – kiek dar pinigų ir augimo galimybių mes prarasime to nedarydami?
