Eksperimentas su dyzelinu nepateisino vilčių
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto surengtuose klausymuose ministrė pažymėjo, kad degalai pastaraisiais metais brango ne dėl akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio didinimo, bet dėl degalų iki apmokestinimo kainos augimo, kitaip tariant, naftos ir jos produktų kainos pasaulinėje rinkoje. Mokesčiai, anot I.Šimonytės, degalų kainoje sudaro vis mažesnę dalį, mat jie nekinta, tuo tarpu mažmeninė kaina kyla.
„Štai siūloma: sumažinkite akcizą iki Europos Sąjungos leidžiamo minimumo ir benzinas atpigs. Teoriškai kalbant, litras benzino tokiu atveju galėtų atpigti 30 ct. Jei toks sprendimas įsigaliotų nuo birželio 1 d., kas praktiškai neįmanoma pagal įstatymus, valstybės biudžeto pajamos sumažėtų 60 mln. Lt. Kad taip nebūtų, vartojimas turėtų padidėti apie 20 proc. Bet tikėtis tokio realizacijos padidėjimo nėra pagrindo“, – aiškino ministrė.
Kitąmet skylė biudžete būtų dar didesnė – 100 mln. Lt. Tokią sumą, I.Šimonytės tikinimu, kompensuoti kitomis priemonėmis būtų sudėtinga.
Pavyzdys su akcizu dyzelinui esą negarantuoja, kad benzinas degalinėse būtent tiek ir atpigs degalinėse, vartotojai efektą pajus iš karto, o sumažėjusios kainos laikysis ilgesnį laiką. 2009 m. sausį dyzelino akcizas buvo padidintas iki 1140 Lt už 1000 litrų, tačiau nuo rugpjūčio sumažintas iki 947 Lt. Finansų ministerijos skaičiavimais, sumažinus akcizą litras dyzelino turėjo atpigti vidutiniškai 22 ct. Tačiau rugpjūtį, palyginti su liepa, kaina vidutiniškai sumažėjo vos 8 ct, o po trijų mėnesių grįžo į ankstesnį lygį.
Dyzelino realizacija didėjo tiek, kiek būtų didėjusi dėl objektyvių ekonominių priežasčių, pažymėjo ministrė. Atsigaunant eksportui jo daugiau ėmė pirkti vežėjai. Jei toks sprendimas dabar būtų priimtas dėl benzino, esą būtų galima tikėtis panašaus poveikio.
Šiuo metu Lietuvoje vienintelėje iš Bendrijos narių taikomas mažiausias leistinas akcizas dyzelinui – 1040 Lt už 1000 litrų.
ES nustatytas minimalus akcizas populiariausiam A95 markės benzinui sudaro 1240 Lt. Dabar Lietuvoje jis siekia 1500 Lt. Mažesnį akcizą taiko aštuonios šalys (įskaitant Latviją, Estiją ir Lenkiją). Didžiausias akcizas galioja Italijoje (2430 Lt) ir Nyderlanduose (2520 Lt).
I.Šimonytė pripažino, kad Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje parduodami pigesni degalai yra didelė paskata kontrabandai. Tačiau tik jei Lietuva netaikytų degalamsnei PVM, nei akcizo, jo kaina prilygtų Rusijoje esančioms kainoms ir būtų vos didesnė už baltarusiškas.
„Geriau ir pigiau būtų grįžti prie arklių“, – išklausęs ministrės pranešimą juokais replikavo komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
Degalinės kainas gali didinti ir be susitarimo
Konkurencijos tarnybos pirmininko Šarūno Keserausko teigimu, vyriausybės ir atskiros institucijos neturi didelių svertų reguliuoti degalų kainą. Ją lemia pasiūlos ir paklausos santykis, be to, naftos ir jos produktų kainos pasaulyje šiuo metu kyla.
Didžioji dalis degalų Lietuvoje perkama iš „Orlen Lietuva“. Importuojama nedidelė dalis dyzelino, benzinas beveik neimportuojamas. Tai esą lemia didesnes didmenines degalų kainas. Oligopolinėje mažmeninėje degalų rinkoje (kuomet pardavėjų ar paslaugų siūlytojų skaičius nėra pakankamas teisingai konkurencijai) jas nesunku išlaikyti.
„Pasižvalgydami vieni į kitus degalinių operatoriai gali palaikyti aukštesnę kainą. Kadangi kainos yra skaidrios – matomos prie kiekvienos degalinės, leisdami žemyn jie neįgis didelio pranašumo. Negali tikėtis, kad nuleidus kainą padidės pardavimai, nes kiti iš paskos sumažins. Kainos gali būti didesnės nei konkurencingas lygis be operatorių susitarimo“, – aiškino Š.Keserauskas.
