Anot jo, centrinis bankas prisidėtų prie tokios iniciatyvos.
„Tai yra labai svarbūs ir sudėtingi įstatymo pakeitimai. Aš manau, kad šitame etape mes kalbame apie Lietuvos banko konceptualų mąstymą, kaip būtų galima tai tvarkyti (...). Mes galime turėti matymą, bet tai yra politika, kuri daroma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir turbūt Finansų ministerijos“, – portalui „Verslo žinios“ sakė Gediminas Šimkus.
„Mes sukaupę tam tikrą patirtį tikrai galime pasidalinti šituo matymu, prisidėti rengiant įstatymus, bet tai nebus tokie paprasti įstatymų pakeitimai, kad būtų galima taip vienas du trys ir padaryti“, – pridūrė jis.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas antradienį teigė, kad nereikia skubėti, o sprendimus priimti tik paaiškėjus, kiek žmonių per dvejus metus pasitrauks iš kaupimo.
Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė trečiadienį sakė, jog siūlymas reikalauja diskusijų, be to, ji svarsto, ar panaikinus pensijų anuitetų prievolę valstybė turėtų prisidėti skatinamąja įmoka.
LB vadovo teigimu, pensijų anuitetų prievolė yra „labai svarbi“ ruošiantis senatvei, tačiau nebelikus privalomumo kaupti antrojoje pakopoje kyla klausimas, ar reikalingi privalomi anuitetai.
„Ar privalomas anuitetas nėra viena tų priežasčių, kodėl vieno tokių paprasčiausių ir priimtiniausių kaupimo senatvei būdų dalis žmonių nusprendžia nesirinkti ir išeiti? Jie bijo patekti į tą anuitetą“, – aiškino G. Šimkus.
Kaip rašė BNS, G. Nausėda antradienį pareiškė, kad pensijų anuiteto įsigijimas neturėtų būti privalomas, o žmonės turėtų turėti dar daugiau laisvės valdyti savo antros pakopos fonduose sukauptus pinigus.
Šiuo metu pensijų anuitetą įsigyti privaloma, jei antros pakopos pensijų fonde sukaupta ne mažiau kaip 16,8 tūkst. eurų ir norima gauti išmokas, o jei sukaupta suma viršija 64,8 tūkst. eurų – ją viršijanti dalis gali būti išmokama vienkartine išmoka.
