Konkurencingumo auginimo darbotvarkė niekada nesibaigia
Investicinė aplinka Europoje išlieka įtempta. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) kreivė jau ketverius metus leidžiasi žemyn. Mažėjantis projektų skaičius aštrina šalių konkurenciją, o automatizacija ir DI keičia darbo vietų struktūrą. Vis dėlto, vertinant pastarųjų penkerių metų santykinius rodiklius, Lietuva išlaiko stiprias pozicijas ir išlieka tarp Vidurio ir Rytų Europos regiono lyderių.
Laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis Edvinas Grikšas teigia, kad šioje realybėje reikalingas platesnis požiūris: „Lietuva turi vienu metu dirbti keliomis kryptimis: pritraukti naujus užsienio investuotojus, sudaryti sąlygas jau veikiantiems investuotojams plėstis ir padėti Lietuvos kapitalo verslams augti čia. Nepriklausomai nuo kapitalo kilmės, sprendimą investuoti lemia tie patys veiksniai – procesų greitis, reguliavimo aiškumas, talentų prieinamumas. Šių ir kitų investuotojams aktualių sąlygų gerinimas nėra baigtinis procesas, jis privalo išlikti darbotvarkės prioritetų viršūnėje“, – teigia E. Grikšas.
Investicijų rezultatų atsparumą užtikrino sektorių įvairovė
Žvelgiant į šio pusmečio investicijas, galima išskirti dvi ryškias tendencijas: didžiąją dalį pusmečio investicijų į ilgalaikį turtą (81 %) sudarys Lietuvos kapitalo projektai, o daugiau nei pusę (56 %) darbo užmokesčio fondo (DUF) sukurs TUI projektai.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis atkreipia dėmesį, kad didelę Lietuvos kapitalo projektų dalį investicijose į ilgalaikį turtą lėmė nauja „Investuok Lietuvoje“ darbo kryptis: „Nuo 2025 m. aktyviai dirbame ir su Lietuvos verslais, siekiančiais įgyvendinti stambius projektus. Tam subūrėme naują komandą, identifikuojančią potencialias įmones, galinčias pretenduoti į stambaus investicinio projekto statusą, kuriam taikomas ne mažesnis nei 20 mln. eurų investicijų slenkstis. Pirmojo pusmečio rezultatai aiškiai parodė šio kryptingo darbo poveikį“, – sako E. Čivilis.
Jo teigimu, TUI projektų lyderiavimas DUF investicijose atspindi šalyje įsitvirtinusių finansinių technologijų (fintech), IT ir verslo paslaugų centrų brandą, kuri lemia darbo vietų kokybės transformaciją. Lietuvoje veikiančios įmonės renkasi vis aukštesnės kvalifikacijos specialistus, o jiems pritraukti siūlo šalies vidurkį reikšmingai viršijančius atlyginimus. Šią tendenciją iliustruoja ir skaičiai: pirmojo pusmečio pritrauktų TUI projektų atlyginimų vidurkis šalies vidutinį darbo užmokestį viršys daugiau nei pusantro karto.
Lietuva tęsia kokybės transformaciją: nuo operacijų prie globalių sprendimų
TUI kuriamų darbo vietų kokybės transformaciją patvirtina ir visi šio pusmečio technologijų sektoriaus investicijų projektai. JAV kapitalo technologijų bendrovė „Bentley Systems“ birželį pranešė apie planus trečdaliu padidinti komandą Lietuvoje ir įtvirtinti Vilnių kaip pagrindinį įmonės skaitmeninių inovacijų centrą Europoje. Gegužę apie plėtros projektą paskelbė ir kita amerikiečių kompanija, kelionių paieškos platformą kurianti „KAYAK“ Lietuvoje vystys dirbtinio intelekto sprendimus.
Technologines funkcijas Lietuvoje stiprina ir dvi Jungtinės Karalystės įmonės: pasaulinis kelionių duomenų tiekėjas „OAG“ Lietuvoje plečia technologijų ir duomenų analitikos komandas, o skaitmeninių mokėjimų lyderė „Checkout.com“ Vilniuje atidarė technologijų centrą.
Šie projektai patvirtina ir šiemet kovą „Investuok Lietuvoje" atliktos globalių verslo paslaugų centrų ir informacinių ryšių technologijų sektorių apklausos rezultatus, kurie atskleidė, kad apklaustuose sektoriuose tradicinės operacinės funkcijos traukiasi, o jų vietą užima strateginės ir analitinės rolės – AI, duomenų inžinerija, didžiųjų kalbos modelių (LLM) kūrimas.
Lietuvos verslų akiratyje – žiedinės ekonomikos idėjos
Šį pusmetį stambaus investicinio projekto statusas buvo suteiktas penkiems lietuviško kapitalo verslams. Trys iš jų žengia žiedinės ekonomikos link ir orientuojasi į efektyvesnį išteklių panaudojimą, atliekų mažinimą ir didesnės pridėtinės vertės kūrimą iš antrinių ar iki šiol mažiau išnaudotų žaliavų.
Du investuotojai savo veikloje naudos medienos išteklius, kurie iki šiol buvo ribotai panaudojami aukštesnės pridėtinės vertės gamyboje. „Vli Timber“ statys pirmąją pasaulyje pilnai automatizuotą džiovintų malkų gamyklą, o „FT Board“ investicinis projektas taps vienu didžiausių ir technologiškai pažangiausių medžio drožlių plokščių gamybos kompleksų Baltijos šalyse. „Vilniaus paukštynas“ planuoja perdirbti biomasę į aukštos pridėtinės vertės funkcinių baltymų produktus, skirtus pašarų, kosmetikos, biotechnologijų ir kitoms pramonės šakoms.
E. Grikšas atkreipia dėmesį, kad šį pusmetį lietuviško kapitalo projektai reikšmingai prisidėjo prie platesnės investicijų geografinės sklaidos: „43 % investicijų vertės nukreipta į regionus: Jonavos, Kaišiadorių ir Marijampolės rajonuose bus investuota per 300 mln. eurų. Taip ne tik kuriamos darbo vietos ir stiprinama vietos infrastruktūra, tačiau ir užtikrinamas geriau subalansuotas šalies ekonominis augimas.“
Turėti potencialo nepakanka, būtina dirbti daug ir greitai
„Investuok Lietuvoje" vadovo teigimu, agentūra toliau telks dėmesį į sektorius, kuriuose šalis gali kuri ilgalaikį konkurencinį pranašumą: „Aktyviai tęsiame derybas su investuotojais mums strategiškai svarbiuose gynybos, fintech ir technologijų sektoriuose. Siekiame, kad šie projektai konkrečiais susitarimais virstų dar iki metų pabaigos. Didelį dėmesį skiriame ir darbui su Lietuvoje jau veikiančiais TUI verslais, siekiant užtikrinti jų išlaikymą šalyje. Nemažiname apsukų ir dirbdami su vietos verslais.“
Ir vietos, ir užsienio investuotojų poreikiai išlieka tie patys: jiems reikalinga prognozuojama reguliacinė aplinka, konkurencinga energetika, žmogiškasis kapitalas, technologijos ir inovacijos bei greiti sprendimai viso to siekiant. Todėl svarbu užtikrinti sklandų institucijų bendradarbiavimą, reikalingą infrastruktūrą, talentų pasiūlą bei sąlygas produktyvumo ir aukštos pridėtinės vertės veiklų augimui. Taip pat būtinas ir kryptingas Lietuvos įvaizdžio formavimas užsienyje.
Tačiau aiškių tikslų nepakanka – šiandien konkurencinį pranašumą lemia gebėjimas juos įgyvendinti greitai. Būtent greitis įgyvendinant sprendimus lems, ar Lietuvos potencialas taps realiomis investicijomis, naujomis darbo vietomis ir didesniu šalies konkurencingumu.
