Įprasti maršrutizatoriai gali tapti stebėjimo priemone
Mokslininkų aiškinimu, radijo bangos, kaip ir šviesa, atsispindi nuo aplinkos objektų bei žmonių.
Analizuojant šiuos atspindžius galima sudaryti savotišką aplinkos „vaizdą“ ir nustatyti, kas yra patalpoje.
Anot tyrėjų, net jei telefonas išjungtas, aplink veikiantys prie belaidžio tinklo prijungti įrenginiai vis tiek sukuria pakankamai signalų, kad sistema galėtų veikti.
Naujasis metodas išsiskiria tuo, kad jam nereikia specialios įrangos. Jis remiasi standartiniais „Wi-Fi“ maršrutizatorių ir prie tinklo prijungtų įrenginių siunčiamais signalais.
Ankstesni panašūs sprendimai dažniausiai naudojo sudėtingesnius radijo signalų matavimus ir specialią įrangą.
Šiuo atveju analizuojama vadinamoji spindulio formavimo grįžtamojo ryšio informacija (angl. beamforming feedback information, BFI), kuri perduodama tarp įrenginių ir maršrutizatoriaus.
Kadangi šie duomenys nėra šifruojami, juos teoriškai gali nuskaityti bet kuris asmuo, esantis belaidžio tinklo veikimo zonoje. Dirbtinio intelekto modelis konkretų asmenį gali identifikuoti vos per kelias sekundes.
Beveik 100 proc. tikslumas
Eksperimente dalyvavo 197 žmonės. Tyrėjai skelbia, kad sistema juos identifikavo beveik 100 proc. tikslumu, nepriklausomai nuo to, kokiu kampu žmogus buvo nusisukęs ar kaip ėjo.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžė, kad tokia technologija kelia rimtų privatumo klausimų. Jų nuomone, jei tokie sprendimai būtų plačiai pritaikyti, žmonės galėtų būti atpažįstami viešose vietose net to nežinodami.
Didžiausią susirūpinimą kelia galimybė, kad technologija galėtų būti naudojama autoritarinėse valstybėse piliečiams ar protestuotojams stebėti.
Kol kas tai – eksperimentinė technologija, kurią mokslininkai išbandė laboratorinėmis sąlygomis. Vis dėlto ji, tyrėjų teigimu, atskleidžia, kokių privatumo iššūkių ateityje gali kelti belaidžio ryšio tinklai.
Dėl šios priežasties tyrimo autoriai ragina būsimame „Wi-Fi“ standarte numatyti papildomas privatumo apsaugos priemones.
