Kaip laivai jį kerta?
Laivų sekimo duomenys rodo, kad per sąsiaurį, kurį saugo Irano revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC), kasdien vis dar plaukia keletas laivų, dauguma jų išplaukia iš Persijos įlankos. Kai kurie laivai pasirinko naują Irano patvirtintą maršrutą per jo vandenis, kurį pirmaujantis laivybos žurnalas „Lloyd's List“ pavadino „Teherano rinkliavos punktu“.
Leidinys skelbia, kad bent vienas patikrintas laivas sumokėjo 2 mln. JAV dolerių už galimybę naudotis koridoriumi aplink Larako salą, esančią netoli Irano krantų.
„Lloyd's List“ citavo šaltinius, teigiančius, kad Indijos, Pakistano ir Kinijos vyriausybės aptarė laivų tranzitą tiesiogiai su Teheranu, o Revoliucinė gvardija įdiegė „patvirtintų laivų“ registracijos sistemą.
Antradienį IRGC laivyno vadas Alireza Tangsiri socialiniame tinkle X pareiškė, kad pajėgos „apsuko“ konteinerinį laivą „dėl teisinių protokolų nesilaikymo ir leidimo praplaukti nebuvimo“.
Laivų sekimo sistema „MarineTraffic“ parodė, kad laivas „Selen“ plaukė į Pakistaną.
Kokie laivai naudojosi šiuo koridoriumi?
„Lloyd's List“ pirmadienį pranešė, kad užfiksavo daugiau nei 20 laivų, plaukusių naujuoju maršrutu. Dauguma jų priklausė Graikijai, tačiau kiti priklausė Indijai, Pakistanui arba buvo susiję su Kinija.
Kaip rodo AFP atlikta „Kpler“ duomenų analizė, tai, kad prekių laivai gauna leidimą naudotis šiuo maršrutu, liudija faktas, kad nuo praėjusios savaitės pradžios keturi laivai, perplaukę Hormūzo sąsiaurį, naudodamiesi koridoriumi išlaikė įjungtus AIS atsakiklius, o mažiausiai dar penki laivai, perplaukę sąsiaurį, siuntė signalus netoli jo.
Analizė parodė, kad daugiau nei pusė laivų, perplaukusių nuo sekmadienio, savo AIS signalais nurodė savininko, įgulos ar krovinio pilietybę.
Palyginimui, nuo kovo 1 iki 21 d. tai padarė tik apie 10 procentų laivų, plaukusių sąsiauriu.
„Laivai naudoja AIS pranešimus, kad parodytų politinį neutralumą arba atsiribotų nuo Vakarų, Izraelio ar kitokių jautrių ryšių“, – AFP sakė „Kpler“ prekybos rizikos analitikė Ana Subasič.
Tačiau ji pažymėjo, kad tai yra „savarankiškai deklaruojama informacija, kurią lengva pakeisti ir kuri nekeičia laivo teisinės tapatybės“, todėl ji neturėtų būti laikoma „patikimu saugumo sprendimu“.
Ką viešai pareiškė Iranas?
Sekmadienį datuotame ir antradienį vėlai vakare per Tarptautinę jūrų organizaciją paskelbtame pareiškime Teheranas pakartojo savo poziciją, kad sąsiauris yra atviras, bet tik kai kuriems.
Jame teigiama, kad „nepriešiški laivai“ ir tie, kurie „nepriklauso Izraeliui, JAV ir kitiems „agresoriams“ arba nėra su jais susiję“, gali kirsti sąsiaurį „su sąlyga, kad laikomasi... iš esamo konflikto kylančių realijų“.
Užsienio reikalų ministerijos pareiškime pridurta, kad su atitinkamomis šalimis susiję laivai gali „pasinaudoti saugiu praėjimu“, tačiau „derindamiesi su kompetentingomis Irano institucijomis“.
Ką sako tarptautinė teisė?
1982 m. priimta ir 1994 m. įsigaliojusi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija garantuoja teisę plaukti per tokius sąsiaurius kaip Hormūzas.
„Visi laivai ir orlaiviai turi tranzito teisę... siekiant nepertraukiamo ir greito tranzito per sąsiaurį“, – teigiama joje.
Nors Iranas niekada neratifikavo konvencijos, „tranzito režimas plačiai laikomas tarptautinės papročių teisės dalimi“, AFP sakė Vestminsterio teisės mokyklos tarptautinės teisės profesorius Marco Roscini (Markas Rosinis).
Ar Iranas elgiasi neteisėtai?
Rinkliavų už sąsiaurio kirtimą nustatymas „neturėtų teisėto pagrindo“, teigė M. Roscini.
Sumokėdami rinkliavą laivų savininkai rizikuoja pažeisti įstatymą ir Vakarų sankcijas.
Teisė į tranzitinį plaukimą per sąsiaurius išlieka galioti ir ginkluotų konfliktų metu, o komercinės laivybos per Hormūzo sąsiaurį sustabdymas „negali būti teisėtas“, pridūrė jis.
Išimtinėmis aplinkybėmis, įskaitant teisę į savigyną, valstybės gali „nustatyti laikinus laivybos apribojimus, jei tai yra būtina ir proporcinga“.
Šiuo atveju, pasak M. Roscini, „man nėra aišku, ar Iranas aiškiai pasinaudojo savigynos teise“.
