„Lietuva ir Vengrija turi vieningai kovoti, kad išmokos senosioms ir naujosioms Europos Sąjungos valstybėms narėms būtų suvienodintos“, – sakė L. Kioveris.
Seimo Pirmininkė kartu su Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos Pirmininku stebėjosi, kaip neracionaliai švaistomos lėšos ES biurokratinėms ir kitoms institucijoms išlaikyti ir atkreipė dėmesį į bene akivaizdžiausią pavyzdį – Europos Parlamento dvigubą posėdžių vietą Briuselyje ir Strasbūre.
Pasak Seimo Pirmininkės, girdėdami tokį pasipiktinimą į šį ir panašius siūlymus mes ir toliau gyvename baimėje ir nedrįstame pasakyti to, ką visi akivaizdžiai matome.
„Absurdas, kai europarlamentarai gastroliuoja tarp Briuselio ir Strasbūro išleisdami milžiniškas lėšas, kurias būtų galima daug racionaliau panaudoti, mažinant ekonominį ir skiriamų išmokų atotrūkį tarp senųjų ir naujųjų Europos Sąjungos valstybių. Deja, kai tik pradedama apie tai kalbėti, kyla didžiulis pasipiktinimas ir pradedama aiškinti, kad tradicijos dėl posėdžių dviejose vietose pakeisti negalima“, – sakė I. Degutienė.
Pasak Seimo Pirmininkės, girdėdami tokį pasipiktinimą į šį ir panašius siūlymus mes ir toliau gyvename baimėje ir nedrįstame pasakyti to, ką visi akivaizdžiai matome.
„Turime būti daug drąsesni, atstovaudami mūsų žmonių interesams Europos Sąjungoje, nes be mūsų niekas kitas to nepadarys. Mums tenka uždavinys pasakyti garsiai, kad ES biurokratinis aparatas yra pernelyg didelis ir turime apie tai kalbėti vienu balsu“, – sutarė I. Degutienė ir L. Kioveris.
Pirmadienį Seimo Pirmininkė dar susitiks su Vengrijos Prezidentu Janošu Aderiu ir Ministro Pirmininko pavaduotoju Žoltu Šemjenu bei užsienio reikalų ministru Janošu Martonijumi.
Susitikimų metu numatoma ieškoti būdų, kurie leistų sustiprinti naujųjų ir mažųjų valstybių vaidmenį Europos Sąjungos institucijose, planuojama aptarti tolesnes ES politinės ir ekonominės raidos perspektyvas, valstybių narių vaidmenį šiuolaikinėje Europos Sąjungoje, vertybinį Europos integracijos pamatą.
Taip pat tikimasi aptarti galimybes, kurios užkirstų kelią „dviejų greičių“ Europos scenarijui ir derinti pozicijas dėl bendrų ES darbotvarkės klausimų, tokių kaip sanglaudos ir Rytų partnerystės politika, bendra ES energetikos politika.
