Įgyvendinant projektus bus keičiami nusidėvėję ir neefektyvūs iškastinį kurą ar biokurą naudojantys katilai naujais šilumos gamybos įrenginiais, naudojančiais atsinaujinančius energijos išteklius.
Tai padės didinti vietinių energijos išteklių naudojimą, mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir užtikrinti efektyvesnę šilumos gamybą regionuose.
Dėl mažesnių kuro sąnaudų ir efektyvesnio šilumos gamybos proceso dalyje savivaldybių mažės šilumos kainos ir gyventojų sąskaitos už šildymą.
„Pradedamos pasirašyti pirmosios sutartys rodo, kad savivaldybės ir šilumos tiekimo įmonės yra pasirengusios investuoti į modernesnę ir efektyvesnę šilumos gamybą. Valstybės parama leis atnaujinti dešimtis katilinių įvairiuose Lietuvos regionuose, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Šiems projektams skyrėme maksimalią pagal ES teisės aktus galimą paramą – 45 proc. Tokia parama ypač reikalinga mažesnėms šildymo sistemoms. Svarbiausia, kad šios investicijos prisidės prie mažesnių šilumos gamybos sąnaudų, didesnio energetinio saugumo regionuose ir mažesnių šildymo sąskaitų centralizuotos šilumos klientams“, – sako energetikos viceministrė Edita Gudauskienė.
Daugiausia finansuojamų projektų šiuo etapu numatyta Vilniaus rajone (8 projektai), Kretingos rajone (6 projektai), Raseinių rajone (5 projektai), Plungės rajone (4 projektai), taip pat Marijampolės ir Varėnos rajonų savivaldybėse (po 3 projektus). Iš viso šiame etape finansavimas skirtas 58 katilinių modernizavimo projektams 29 savivaldybėse.
Šiems projektams numatyta skirti apie 10 mln. eurų valstybės paramos. Dalis paraiškų šiuo metu dar baigiamos vertinti, todėl finansuojamų projektų skaičius artimiausiu metu bus didesnis. Finansavimas skiriamas naujiems šilumos gamybos įrenginiams, kurių šiluminė galia neviršija 3 MW. Vienam projektui gali būti skiriama iki 300 tūkst. eurų dydžio dotacija, o pareiškėjai privalo prisidėti ne mažiau kaip 55 proc. nuosavų lėšų.
