Kodėl didžiausia pasaulio organizacija įsiskolino daugiau nei 200 mln. JAV dolerių?
Atsakymas – dėl valstybių narių, įskaitant Jungtines Valstijas, kurios nesumoka numatytų įmokų.
Antradienį generalinis JT sekretorius Antonio Guterresas perspėjo apie „blogiausią Jungtinių Tautų organizacijos grynųjų lėšų krizę per beveik dešimtmetį“.
Generalinis sekretorius įspėjo, kad JT „gresia rizika iki mėnesio pabaigos išeikvoti savo likvidumo atsargas ir nevykdyti mokėjimų darbuotojams ir tiekėjams“.
Tokia padėtis susidarė, nes kelios organizacijos narės nesilaiko numatytų įmokų mokėjimo grafiko. JT neketina viešai įvardyti, kokios šalys nesilaiko savo įsipareigojimų, tačiau šaltiniai naujienų agentūrai AFP pranešė, kad pagrindinės skolininkės yra JAV, Brazilija, Argentina, Meksika ir Iranas.
Iš viso organizacijai yra skolingos 64 šalys. Taip pat į biudžeto įsipareigojimų nevykdytojų sąrašą patenka Venesuela, Šiaurės Korėja, Pietų Korėja, Kongas, Izraelis ir Saudo Arabija.
Pastaroji šalis, kuri atliko mokėjimą, yra karo nuniokota Sirija, antradienį savo kasdienėje spaudos konferencijoje pažymėjo JT vadovo atstovas Stephane'as Dujarricas.
Laiške, kuris pirmadienį buvo išsiųstas 37 tūkst. JT sekretoriato darbuotojų ir su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, A.Guterresas teigė, kad rugsėjo pabaigoje JT biudžeto deficitas siekė 230 mln. JAV dolerių.
Antradienį A.Guterresas pažymėjo, kad jei pasaulinė organizacija nebūtų ėmusis iniciatyvos mažinti išlaidas nuo metų pradžios, spalį skylė biudžete būtų buvusi dar didesnė ir galbūt siektų 600 mln. JAV dolerių, o tai galėjo turėti įtakos praėjusio mėnesio Generalinės asamblėjos , kurioje dalyvavo pasauliniai lyderiai, organizavimui.
Savo antradienio pareiškime A.Guterresas padėkojo 129 valstybėms narėms, kurios atliko mokėjimus „ir paragino tas, kurios nesumokėjo, tai padaryti nedelsiant ir visiškai“.
Siekdamas apriboti išlaidas iki metų pabaigos, JT vadovas iškėlė galimybę atidėti konferencijas ir susitikimus, apriboti visas oficialias keliones, išskyrus būtinas, ir sumažinti paslaugų skaičių.
Vienas JT pareigūnas, nesutikęs, kad būtų paskelbta jo pavardė, pažymėjo, jog A.Guterresas jau pavasarį kalbėjosi apie organizacijos biudžetą su valstybėmis narėmis ir paprašė sumokėti įmokas, tačiau gavo neigiamą atsakymą.
Atmetus sumas, kurias organizacija skiria taikos palaikymo operacijoms, JT veiklos biudžetas 2018–2019 metais siekia beveik 5,4 mlrd. JAV dolerių. Jungtinių Valstijų įnašas sudaro 22 procentus.
Kokią sumą yra skolingos Jungtinės Valstijos? Beveik 1,4 mlrd. JAV dolerių.
Vašingtonas taip pat skiria didžiausias sumas JT taikos palaikymo misijoms.
Visgi prezidento Donaldo Trumpo administracija laikosi griežto požiūrio JT finansavimo klausimu ir mažina įnašus bei reikalauja išlaidų taupymui skirtų reformų.
