Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, daugiausia prašymų nutraukti kaupimą ir atsiimti pinigus buvo pateikta sausio mėnesį – tuo metu tą padarė apie 21 proc. (virš 300 tūkst.) kaupusiųjų.
Per pastaruosius 2 mėnesius buvo pateikta 14,6 proc. prašymų (virš 200 tūkst. kaupusiųjų), t. y. trečdaliu mažiau nei per pirmą reformos mėnesį.
Tad iš viso iš papildomo kaupimo dėl reformos jau pasitraukė apie 37 proc. arba 515 tūkst. kaupiančiųjų.
Dar keli procentai iš II pensijų pakopos pasitraukė dėl kitų priežasčių:
2 proc. (24,8 tūkst.) yra asmenys, kurie pasitraukė iš kaupimo likus mažiau nei 5 metams iki pensijos;
1 proc. (9,7 tūkst.) yra asmenys, kurie pasitraukė iš kaupimo dėl ligos;
Vadinasi, iš viso iš II pensijų pakopos dėl įvairių priežasčių per tris mėnesius jau pasitraukė 40 proc. gyventojų arba 549,5 tūkst. gyventojų.
Dar 2 proc. (31 tūkst.) yra asmenys, kurie pasiliko kaupime, bet atsiėmė 25 proc. sukauptų lėšų.
-
Pasitraukus iš II pensijų pakopos dalis lėšų grįš į „Sodrą“: paskaičiavome, kiek jos padidins pensiją
-
Palyginome visus II pensijų pakopų fondų valdytojus: kas uždirbo daugiausia, o kas taikė mažiausius mokesčius?
-
II pensijų pakopa: kiek kas mėnesį atskaitoma uždirbant nuo 1 iki 6 tūkst. eurų „į rankas“ ir kokią dalį sudaro valstybės įmoka?
-
II pensijų pakopa: siekiant, kad sukaupta suma nesikeistų, besitraukiantiems siūlo pildyti ne vieną, o tris prašymus
-
Kalėdos balandį: gyventojai pensijų fondų lėšas leido aktyviau nei per šventes
LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas teigė, kad balandį dalis kaupimą nutraukusių gyventojų jau vėl sugrįžo į kaupimą.
Paaiškėjo vidutinė atsiimta suma
2025 m. gruodžio pabaigos duomenimis, Lietuvos gyventojai antrosios pakopos pensijų fonduose buvo sukaupę virš 10,6 mlrd. eurų
Iki 2026 m. kovo 31 d. prašymus pasitraukti pateikusiems gyventojams bus išmokėta maždaug 2,9 mlrd. eurų: apie 1,4 mlrd. eurų sudaro jų pačių įmokos, o dar daugiau – 1,5 mlrd. eurų – investicijų grąža.
Vienas asmuo vidutiniškai atgavo apie 5,6 tūkst. eurų, iš kurių 2,7 tūkst. yra jo paties įmokos, o 2,9 tūkst. – fondų uždirbta grąža.
Tuo metu „Sodrai“ bus pervesta apie 1,3 mlrd. eurų, kurie virs apskaitos vienetais ir padidins senatvės pensiją ateityje.
Dėl dėlto pridėjus ir kitas priežastis, dėl ko iš II pensijų pakopos pasitraukė gyventojai, iš viso iš fondų atsiimta 4,4 mlrd. eurų.
LIPFA pranešime spaudai rašoma, kad pensijų fonduose šiuo metu sukaupta suma – apie 6,2 mlrd. eurų, arba tiek, kiek 2023 m. viduryje.
„Nors fondų turtas laikinai sumažėjo, šį pokytį ilgainiui atsvers naujos kaupiančiųjų įmokos bei investicinė grąža, kuri nuo 2019 m. viršija +88 proc. Jos naudą pajus kaupime likę gyventojai“, – pabrėžia LIPFA vadovas.
V.Rūko teigimu, vien per pastaruosius metus turto vertė paaugo 1,3 mlrd. eurų, o per visą pensijų kaupimo laikotarpį gyventojai iš investicijų jau uždirbo apie 4 mlrd. eurų.
„Dalies lėšų atsiėmimas fondams netapo kliūtimi, o liekančiųjų kaupime dalyvių tai neigiamai nepaveiks: maksimalūs mokesčiai yra reguliuojami įstatymu, tad lėšų investavimui ir pasiekiamai grąžai įtakos tai neturės. Beje, svarbu pabrėžti, kad tokio masto duomenų apdorojimo ir išmokų operacija II pakopos istorijoje vyko pirmą kartą. Nepaisant to, ji buvo įgyvendinta sklandžiai, be didesnių trikdžių“, – pažymi LIPFA vadovas.
Prisideda valstybė
V.Rūko teigimu, dalis gyventojų prašymus nutraukti kaupimą atsiima, kita dalis persigalvoja ir galiausiai sugrįžta.
Jis primena, kad nėra kitos tokios kaupimo sistemos, kurioje kiekvieną mėnesį prie kaupimo prisidėtų valstybė.
Pavyzdžiui, jei asmuo uždirba minimaliąją mėnesinę algą (MMA, kuri 2026 m. siekia 1 153 eurus neatskaičius mokesčių), jis kas mėnesį į II pakopą perveda 34,59 euro (3 proc. MMA).
Tuo pačiu metu beveik tiek pat – 33,49 euro (1,5 proc. nuo už praėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio) – kas mėnesį įplaukia iš valstybės biudžeto.
Sukaupti pinigai pasiekiami, kai jų labiausiai reikia
LIPFA duomenimis, sausio–kovo mėnesį 9,7 tūkst. gyventojų (apie 1 proc. visų kaupiančiųjų) nutraukė kaupimą dėl ypač sunkių sveikatos aplinkybių. Jų atsiimtas turtas siekia 76,8 mln. eurų.
V.Rūkas pastebi, kad gyventojus taip pat domina galimybė iš II pakopos pensijų fondų atsiimti tik dalį sukauptų lėšų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį apie 31 tūkst. dalyvių (2 proc. visų kaupiančiųjų) pasinaudojo galimybe atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto ir toliau tęsia kaupimą senatvei. Bendra jų atsiimta suma siekia 55 mln. eurų, iš kurių 3 proc. tenka „Sodrai“.
„Svarbu, kad gyventojai, esant poreikiui, gali pasinaudoti dalimi sukauptų lėšų nenutraukdami kaupimo ir išlaikydami jo ilgalaikę naudą“, – sako V.Rūkas.
Dar apie 24,7 tūkst. asmenų (apie 2 proc. visų kaupiančiųjų), kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie nesukaupė pusės privalomos anuiteto sumos, pasirinko atsiimti visą II pakopoje savo sukauptą turtą. Jis siekia 124 mln. eurų, įskaitant 3 proc. „Sodrai“.
„Prasminga, kad po pensijų reformos buvo suteikta galimybė pasiimti fonduose kauptus pinigus, jei žmogų užklumpa liga, reikia lėšų slaugai, vaistams, kai iki „Sodros“ pensijos dar liko keleri metai, bet pinigų reikia dabar“, – akcentuoja LIPFA vadovas.
Kodėl svarbu nenutraukti kaupimo šiandien?
V.Rūko teigimu, Lietuvoje vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad šiandien pensijų fonduose sukaupto turto vertė senatvėje bus nereikšminga. Visgi pasirinkus likti kaupime dabartinė suma gali išaugti dešimtimis tūkstančių eurų.
Pavyzdžiui, jei 2010 m. II pensijų pakopoje pradėjęs kaupti 22 metų amžiaus gyventojas visuomet uždirbtų vidutinį darbo užmokestį, per 43 metus iki pensijos sukauptų beveik 180 tūkst. eurų.
„Ilgalaikis kaupimas pasižymi tuo, kad pirmus 10–20 metų sukaupta suma gali atrodyti sąlyginai nedidelė, tačiau vėliau augimas spartėja – kuo ilgiau kaupiama, tuo stipriau veikia sudėtinių palūkanų efektas, todėl per papildomą dešimtmetį suma gali išaugti net kelis kartus“, – pažymi LIPFA vadovas.
Pasak jo, tai yra ypač svarbu atsižvelgiant ir į senėjančios visuomenės problemą, kai pensininkus išlaikančių dirbančiųjų mažėja ir papildomas kaupimas tampa itin reikšmingu finansiniu ramsčiu. Jei žmogus pasitraukia iš kaupimo, jis ne tik praranda valstybės paskatą ir papildomą pensijos išmoką, bet ir netenka valstybės bei „Sodros“ įmokėtos dalies (30–40 proc. sukauptos sumos grįžta į „Sodrą“).
V.Rūkas pamini, kad pastaraisiais mėnesiais finansų rinkas veikė geopolitiniai įvykiai, tačiau jų poveikis – laikinas. Istoriškai akcijų rinkose dauguma metų būna teigiami, todėl ekspertai pabrėžia ilgalaikio kaupimo svarbą.
„Rinkų svyravimai yra neišvengiami, tačiau jie neturėtų tapti pagrindu skubotiems sprendimams. Ilgalaikis, nuoseklus kaupimas ir reguliarus įmokų mokėjimas leidžia šiuos svyravimus išlyginti ir pasinaudoti rinkų augimu“, – sako LIPFA vadovas.
Vertinant II pakopos fondus, 2026 m. pradžioje dėl rinkų svyravimų laikinai fiksuoti nedideli neigiami pokyčiai (apie –1–3 proc.), tačiau šiandien daugelis pensijų fondų jau rodo teigiamą grąžą nuo metų pradžios, o ilgesnio laikotarpio rezultatai išlieka tvirti. Pavyzdžiui, nuo 2019 m. sukaupta grąža viršija +88 proc.
