Sekite 15min Google
Pasak jos, komentaruose susidūrė dvi pozicijos: „Nebesi viena – nepriklauso“ ir „Vaikas iš pirmos santuokos – vadinasi, priklauso“.
Vis dėlto teisininkė pabrėžė, kad vien šių aplinkybių galutiniam atsakymui nepakanka. Pasak jos, pirmiausia reikia atskirti, apie kokią garantiją kalbame.
„O sprendžiant, ar darbuotojas vaiką augina vienas, vertinama faktinė vaiko auginimo situacija, ne tik santuokos ar ištuokos faktas. Tai pabrėžia ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI)“, – teigė R.Joskaudienė.
Ilgesnės kasmetinės atostogos ir „mamadieniai“ – ne tas pats
Ilgesnės kasmetinės atostogos. Darbo kodekso 126 straipsnio 3 dalis darbuotojui, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, nustato 25 darbo dienų kasmetinių atostogų trukmę, kai dirbama penkias dienas per savaitę. Dirbant šešias dienas – 30 darbo dienų, o kai darbo dienų skaičius mažesnis arba kintantis – penkias savaites.
Svarbu tai, kad auginant vaiką su negalia, būtent šiai garantijai taip pat reikalinga sąlyga, kad darbuotojas jį augintų vienas.
„Čia kalbame apie ilgesnę bendrą kasmetinių atostogų trukmę, o ne apie universalias penkias dienas, pridedamas prie bet kokių jau turimų atostogų. Tai taip pat nėra papildomos atostogos už ilgalaikį darbą pas tą patį darbdavį“, – aiškino R.Joskaudienė.
„Mamadieniai“ ir „tėvadieniai“. Pagal DK 138 straipsnio 3 dalį, norint jais pasinaudoti, nebūtina vaiką auginti vienam:
- Auginant vieną vaiką, kuriam dar nėra 12 metų, priklauso viena papildoma apmokama poilsio diena per tris mėnesius.
- Auginant du vaikus iki 12 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų – viena diena per mėnesį.
- Auginant bent tris vaikus iki 12 metų arba du tokio amžiaus vaikus, iš kurių bent vienas turi negalią, – dvi dienos per mėnesį.
Pasak teisininkės, įstatymas numato ir darbo laiko trumpinimo alternatyvas. Už šį poilsio laiką mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kaip pabrėžė R.Joskaudienė, nauja santuoka savaime šios teisės nepanaikina.
Ką iš tikrųjų reiškia „vienas augina vaiką“?
Pasak teisininkės, svarbu ne vien tai, su kuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bet ir tai, kas faktiškai ir nuolat dalyvauja jį auginant: rūpinasi kasdienybe, auklėjimu, sveikata, mokymusi, palaiko pastovų socialinį bei psichologinį ryšį.
„Todėl vaiko išlaikymas ir vaiko auginimas nėra tapačios sąvokos. Vien tai, kad kitas iš tėvų moka išlaikymą, savaime nepaneigia darbuotojo teisės būti laikomam vienam auginančiu vaiką. Taip pat neužtenka vien abstraktaus argumento, kad biologinis tėvas pagal Civilinį kodeksą turi pareigų vaikui – reikia vertinti tikrąją situaciją. Šiuos skirtumus yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Teismų praktika: neįvaikinimas nėra garantuotas atsakymas
Šiam skaitytojos klausimui ypač aktuali LVAT 2010 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-531/2010.
Ilgesnių atostogų prašiusi moteris buvo sudariusi naują santuoką. Ji argumentavo, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja, o dabartinis sutuoktinis vaiko neįvaikino.
Tačiau teismas jos apeliacinį skundą atmetė. Nors pripažino, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sureikšmino biologinio tėvo vaidmenį, galutinį sprendimą paliko galioti, atsižvelgęs į tai, kad moteris gyveno naujoje santuokoje, o vaikas – šioje naujoje šeimoje.
Byla nagrinėta pagal ankstesnį Darbo kodeksą. Vis dėlto ji aiškiai parodo: teiginys „dabartinis vyras vaiko neįvaikino, todėl tikrai esu viena jį auginanti“ nėra pakankamas teisinis argumentas.
Toliau R.Joskaudienės pateiktos iliustracinės situacijos, o ne konkrečių teismų bylų faktai.
„Buvęs vyras moka išlaikymą, tačiau vaiką faktiškai auginu viena.“
Mama su devynmečiu gyvena viena, kasdieniu auginimu rūpinasi pati, o tėvo dalyvavimas apsiriboja pinigų pervedimu. Išlaikymo gavimas savaime neatima teisės į ilgesnes kasmetines atostogas. Jeigu faktinis auginimas vienai pagrindžiamas, dirbant penkias dienas per savaitę taikytina 25 darbo dienų trukmė.
„Vaikas iš pirmos santuokos, bet jį kasdien auginame su dabartiniu vyru.“
Abu rūpinasi vaiko mokykla, sveikata, priežiūra ir auklėjimu. Tokiu atveju vien vaiko kilmė iš ankstesnės santuokos neįrodo auginimo vienai. Tačiau „mamadieniui“ auginimo vienai sąlygos nėra: jeigu vienam auginamam vaikui dar nėra 12 metų, motina išsaugo teisę į vieną tokią dieną per tris mėnesius.
„Vaikui jau trylika. Vadinasi, jokių papildomų garantijų nebeliko?“
Nebūtinai. Viena trylikametį auginanti darbuotoja dar gali turėti teisę į ilgesnes kasmetines atostogas. Tačiau vien už šį vaiką, jeigu jis neturi negalios, „mamadienis“ pagal DK 138 straipsnio 3 dalį jau nebepriklauso. Skirtingoms garantijoms nustatytos skirtingos amžiaus ribos.
Ką turi padaryti darbuotojas, o ką – darbdavys?
„Darbuotojui svarbu pateikti ne tik prašymą, bet ir jo pagrindą. Nurodykite vaiko amžių, konkrečią prašomą garantiją ir reikšmingas auginimo aplinkybes. Atsižvelgiant į situaciją, gali būti aktualus teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, duomenys apie tėvų valdžios apribojimą, kito iš tėvų mirtį ar kiti dokumentai. VDI pabrėžia, kad jų sąrašas nėra baigtinis, o pakankamumas vertinamas individualiai“, – aiškino R.Joskaudienė.
Ji ragino pateikti teisingą informaciją, bendradarbiauti tikslinant aplinkybes ir informuoti apie reikšmingus pasikeitimus.
„Dėl konkretaus poilsio laiko kreipkitės iš anksto – praktinis ginčo sprendimas neturėtų prasidėti nuo vienašalio pranešimo „rytoj į darbą neateisiu“. Sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareiga taikoma abiem darbo santykių šalims pagal DK 24 straipsnį.
Darbdavys turi prašymą realiai išnagrinėti, o ne atsakyti pagal asmeninį įsivaizdavimą apie šeimą. DK 28 straipsnis įpareigoja padėti darbuotojui vykdyti šeiminius įsipareigojimus, o kodekse numatytais atvejais pateiktus su jais susijusius prašymus apsvarstyti ir motyvuotai atsakyti raštu. Kartu būtina gerbti darbuotojo privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą pagal DK 27 straipsnį – dokumentų vertinimas nesuteikia neribotos teisės domėtis asmeniniu gyvenimu“, – teigė R.Joskaudienė.
Klaidos gali turėti pasekmių abiem pusėms
Pasak teisininkės, darbdavio atsisakymas suteikti priklausančią garantiją ir darbuotojo sąmoningai pateikta klaidinanti informacija nėra vien „nesusikalbėjimas“.
„Jeigu dėl kalto darbo pareigų pažeidimo kitai šaliai padaroma žala, gali kilti jos atlyginimo klausimas pagal DK 151 straipsnį. Tačiau žalos atlyginimas nėra automatinis: reikia pagrįsti pažeidimą, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį. Vien skirtingas teisės normos supratimas dar neįrodo nesąžiningumo“, – aiškino R.Joskaudienė.
Pasak teisininkės, darbdaviui atsisakius suteikti garantiją, paprašykite motyvuoto atsakymo ir išsaugokite susirašinėjimą. Individualų darbo ginčą gali nagrinėti Darbo ginčų komisija. Anot jos, dėl tokio pobūdžio pažeidimo paprastai kreipiamasi per tris mėnesius nuo tada, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjimas komisijoje nemokamas.
„Svarbiausia mintis: nei ištuokos dokumentas automatiškai suteikia visas garantijas, nei nauja santuoka automatiškai visas jas panaikina. Pirmiausia nustatykime, kokios teisės prašome, o tada – ar konkreti vaiko auginimo situacija atitinka jos sąlygas“, – apibendrino teisininkė.
Informacija bendro pobūdžio. Konkrečiai situacijai įvertinti svarbūs vaiko amžius, faktinis jo auginimas, taikomas darbo režimas ir dokumentai.
