Deficitas – skirtumas tarp mokesčių pajamų ir valstybės išlaidų – tradiciškai būna didesnis pirmąjį ketvirtį, tačiau, nepaisant to, užfiksuotas šuolis yra žymus, palyginti su 7,1 proc. deficitu pirmąjį 2019 metų ketvirtį ir 7,2 proc. deficitu pirmąjį 2018-ųjų ketvirtį.
Nacionalinis statistikos institutas (ISTAT) atkreipė dėmesį į mažesnes pajamas ir didesnes išlaidas, visų pirma susijusias su išmokomis, mokėtomis be darbo likusiems darbuotojams.
Italija, kuri tapo pirmąja smarkiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusia šalimi Europoje, baiminasi didžiausio nuosmukio nuo Antrojo pasaulinio karo.
Numatoma, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais sumenks nuo 8 iki 14 procentų.
Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad dėl nuosmukio šiais metais biudžeto deficitas sieks 11,1 proc. BVP – tai bus didžiausias rodiklis euro zonoje ir gerokai didesnis nei ES nustatyta 3 proc. riba.
EK manymu, šalies skola, kuri šiuo metu yra antra pagal dydį euro zonoje po Graikijos ir siekia 134,8 proc. BVP, 2020 metais padidės iki 158,9 proc., o 2021 metais sumažės iki 153,6 procento.
ES nustatyta skolos riba yra 60 proc., tačiau dauguma valstybių narių jau gerokai viršijo šį lygį, o koronaviruso pandemijos sukelta krizė greičiausiai turės įtakos ateinančių metų rezultatams.
