Toks sprendimas priimtas per trečią iš eilės pinigų politikos svarstymą, po to, kai metų pradžioje skolinimosi išlaidos buvo sumažintos pirmąkart nuo 2020-ųjų – ketvirčiu procentinio punkto.
Žydų valstybės pinigų politikos formuotojai atkreipė dėmesį į geopolitinius pokyčius, nacionalinės valiutos šekelio galimą nuvertėjimą, tiekimo ribojimus įvairiose pramonės šakose bei pasaulines naftos kainas kaip veiksnius, galinčius sukelti infliacinį spaudimą, nurodo „Trading Economics“.
Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, metų infliacija šalyje balandį pasiekė 2,8 proc., priartėjo prie viršutinės centrinio banko nustatyto tikslinio intervalo ribos.
