Augimas, tiesa, buvo lėtesnis nei tikėtasi (laukta 3,7 proc.). Tai reiškia, kad trečios pagal dydį pasaulio ekonomikos atsigavimas yra trapus – vartotojų nuotaikos dar nėra smarkiai optimistinės.
Grįžimas į augimo kelią leis Japonijos centriniam bankui tęsti skatinamąją monetarinę politiką, nepaisant to, kad smukusios naftos kainos nustūmė infliaciją žemiau numatyto 2 proc. rodiklio.
Palyginus ketvirtąjį ketvirtį su ankstesniuoju, BVP prieaugis sudarė 0,6 proc. Prieš tai du ketvirčius ekonomika traukėsi, to priežastimi yra laikomas vartojimo sumažėjimas.
Išorės paklausa prie BVP prisidėjo 0,2 procentinio punkto. Tai yra ženklas, kad silpna jena pagaliau padeda eksportui.
Vidaus vartojimas, kuris sudaro apie 60 proc. ekonomikos, paskutinįjį ketvirtį augo 0,3 proc., kai prognozuotas 0,7 proc. prieaugis.
