Sekite 15min Google
Studento biudžetas dažniausiai sukasi aplink būtiniausius poreikius – būstą, maistą, transportą ir studijoms reikalingas priemones. Pajamos gali būti nedidelės ar nereguliarios, todėl jaunuoliai išmoksta ieškoti nuolaidų, dalytis išlaidomis su draugais ir atidžiau vertinti, ko iš tiesų reikia.
Pradėjus dirbti situacija pasikeičia: reguliarios pajamos suteikia daugiau laisvės, tačiau neretai kartu išauga ir poreikiai. Atsiranda noras patogiau gyventi, dažniau lankytis kavinėse, daugiau keliauti ar atnaujinti garderobą bei techniką.
„Pirmasis nuolatinis atlyginimas gali sukurti jausmą, kad pagaliau galima sau leisti viską, kam studijų metais trūko pinigų. Tačiau didesnės pajamos savaime nereiškia, kad finansinė padėtis tapo tvirta. Jei kartu su atlyginimu taip pat greitai auga ir išlaidos, mėnesio pabaigoje pinigų gali likti tiek pat mažai, kiek studijuojant“, – sako R. Mylė.
Keičiasi ne tik pajamos, bet ir atsakomybė
Studijų metais dalį išlaidų neretai padengia tėvai ar kiti artimieji, o pradėjus savarankišką gyvenimą vis daugiau jų tenka perimti pačiam. Nuoma, komunaliniai mokesčiai, maistas, transportas ar sveikatos išlaidos gali užimti reikšmingą biudžeto dalį.
Todėl, anot ekspertės, pirmąjį dirbančio jaunuolio biudžetą verta sudaryti dar prieš išleidžiant atlyginimą. Pirmiausia reikėtų įvertinti būtinąsias mėnesio išlaidas, tuomet numatyti sumą santaupoms ir tik likusius pinigus skirti laisvalaikiui bei kitiems norams.
„Studentai dažnai planuoja nuo vienos išmokos ar uždarbio iki kito ir puikiai žino, kiek pinigų turi likti savaitei. Pradėjus dirbti šio įpročio nereikėtų pamiršti. Skirtumas tik tas, kad dabar biudžete turėtų atsirasti ne vien kasdienės išlaidos, bet ir aiškūs finansiniai tikslai – rezervas netikėtumams, didesnis pirkinys ar ilgalaikis taupymas“, – pažymi „Luminor“ banko ekspertė.
Pirmojo atlyginimo spąstai
Viena dažniausių klaidų pradėjus uždirbti daugiau – vadinamoji gyvenimo būdo infliacija. Pajamoms augant, pamažu brangsta ir kasdieniai pasirinkimai: dažniau į namus užsisakomas maistas, pasirenkamos brangesnės paslaugos, daugėja prenumeratų ir spontaniškų pirkinių.
Pavienės išlaidos gali atrodyti nereikšmingos, tačiau susidėjusios jos neretai gerokai sumažina mėnesio pabaigoje liekančią atlyginimo dalį. Dar viena rizika – prisiimti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų vos pradėjus dirbti, dar nežinant, kiek iš tiesų kainuos savarankiškas gyvenimas.
„Gavus pirmuosius atlyginimus verta kelis mėnesius stebėti savo išlaidas ir neskubėti įsipareigoti. Naujas telefonas išsimokėtinai, automobilis ar kelios mokamos prenumeratos atskirai gali atrodyti lengvai įkandamos, tačiau visos kartu sumažina finansinį lankstumą. Ypač karjeros pradžioje svarbu palikti vietos netikėtumams“, – teigia ekspertė.
Ji taip pat pataria neplanuoti išlaidų pagal visą sąskaitoje matomą sumą. Vos gavus atlyginimą pirmiausia reikėtų atidėti pinigų reguliarioms sąskaitoms ir santaupoms, kad vėliau jų netektų dengti iš paskutinių mėnesio lėšų.
Taupyti pradėkite nuo pirmosios algos
Pirmasis nuolatinis darbas yra tinkamas metas pradėti kurti finansinę pagalvę. Net jei karjeros pradžioje atlyginimas dar nėra didelis, svarbiausia išsiugdyti reguliarų taupymo įprotį.
R. Mylė rekomenduoja santaupoms skirtą sumą atsidėti tą pačią dieną, kai gaunamas atlyginimas. Pradėti galima ir nuo nedidelės pajamų dalies, o atlyginimui augant ją palaipsniui didinti. Tokio įpročio suformavimą palengvina automatinis pervedimas į atskirą taupomąją sąskaitą.
„Pirmasis tikslas galėtų būti vieno mėnesio būtinųjų išlaidų dydžio rezervas. Vėliau finansinę pagalvę verta nuosekliai auginti. Ji ypač svarbi jauniems darbuotojams, kurie dar tik įsitvirtina darbo rinkoje, gali keisti darbą, miestą ar gyvenamąją vietą“, – aiškina ekspertė.
Studentiško taupumo pamiršti neverta
Pradėjus užsidirbti nebūtina atsisakyti visų studijų metais susiformavusių įpročių. Gebėjimas palyginti kainas, planuoti maistą, pirkti tik tai, ko reikia, ar rasti nemokamų laisvalaikio veiklų išlieka vertingas nepriklausomai nuo pajamų dydžio.
Kartu svarbu biudžete palikti vietos ir malonumams. Pernelyg griežtas planas gali būti sunkiai įgyvendinamas, todėl dalį pajamų verta sąmoningai skirti laisvalaikiui, kelionėms ar kitiems asmeniniams tikslams.
„Finansinė disciplina nereiškia, kad turite atsisakyti visko, kas teikia džiaugsmo. Geras biudžetas leidžia ir pasirūpinti ateitimi, ir mėgautis dabartimi. Svarbiausia, kad sprendimai būtų priimami sąmoningai, o didesnis atlyginimas taptų galimybe sustiprinti savo finansinį saugumą, ne vien priežastimi daugiau išleisti“, – apibendrina R. Mylė
