Trečiadieninis posėdis greičiausiai bus paskutinis, kuriam pirmininkavo dabartinis FED vadovas Jerome'as Powellas (Džeromas Pauelas), susilaukęs itin daug JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kritikos.
„Infliacija yra padidėjusi, iš dalies atspindinti pastarojo meto pasaulinių energijos kainų augimą“, – teigė centrinis bankas, išlaikęs palūkanų normas nuo 3,5 iki 3,75 procento.
Tačiau keturi iš 12 balsavusių pareigūnų nepritarė šiam sprendimui, o trys politikos formuotojai palaikė pauzę, bet neparodė polinkio ateityje mažinti palūkanų normas.
Tai buvo didžiausias nepritariančiųjų balsų skaičius nuo 1992 metų, o pareigūnų nuomonių išsiskyrimas bus atidžiai stebimas.
FED palūkanų normų mažinimo tikėtasi nuo praėjusių metų pabaigos.
Tačiau JAV ir Izraelio karui su Iranu sukėlus energijos kainų šuolį ir sutrikdžius tiekimo grandines, analitikai stebi, ar infliacija gali paskatinti politikos formuotojus apsvarstyti palūkanų normų didinimo poreikį.
Sprendimas priimtas didelio neapibrėžtumo laikotarpiu didžiausiai pasaulio ekonomikai. J. Powellas, kuris dažnai atsiduria prezidento D. Trumpo taikiklyje, vėliau trečiadienį surengs spaudos konferenciją.
Be ekonominių perspektyvų, visas dėmesys bus sutelktas į J. Powello ateities planus ir tai, ar jis ketina likti FED valdytoju, kai gegužės 15 dieną baigsis jo pirmininko kadencija.
Tuo tarpu vadovybės pasikeitimas yra neišvengiamas, nes D. Trumpo pasirinktas naujasis FED vadovas Kevinas Warshas (Kevinas Voršas) trečiadienį įveikė pagrindinę kliūtį savo sudėtingame patvirtinimo procese.
Senato Bankininkystės komitetas trečiadienį 13 balsų prieš 11 pritarė K. Warsho kandidatūrai, priartindamas jį prie patvirtinimo visame Senate.
„Nuolatinės grėsmės“
Tačiau Senato komiteto demokratai pasipriešino K. Warsho patvirtinimui, o įstatymų leidėja Elizabeth Warren (Elizabet Voren) užsiminė, kad tai paskatins prezidento „bandymą perimti FED kontrolę“.
Džordžijos valstijos senatorius Raphaelis Warnockas (Rafaelis Vornokas) įspėjo, kad K. Warsho nominaciją „sutepė realios ir nuolatinės grėsmės“, kurias D. Trumpas kelia FED valdytojams.
„FED nepriklausomumas yra mūsų sistemos pagrindas“, – sakė jis.
Nuo praėjusių metų, kai grįžo į valdžią, D. Trumpas dažnai kritikavo J. Powellą dėl to, kad jis nepakankamai greitai mažino palūkanų normas – tokia politika paskatintų ekonominį aktyvumą, bet galėtų pakurstyti infliaciją.
Jis taip pat bandė nušalinti FED valdytoją Lisą Cook (Lizą Kuk) dėl kaltinimų sukčiavimu byloje, kurią dabar nagrinėja Aukščiausiasis Teismas.
D. Trumpo Teisingumo departamentas taip pat pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl J. Powello ir FED dėl išlaidų renovacijai viršijimo, o šį žingsnį centrinio banko vadovas pavadino taktika, kuria siekiama pakenkti FED nepriklausomumui.
Praėjusį mėnesį J. Powellas pažadėjo likti FED, kol tyrimas bus skaidriai baigtas. Jis gali likti FED valdytojų taryboje iki 2028 metų, net ir pasibaigus jo pirmininko kadencijai.
Bankininkystės komiteto respublikonų senatorius Thomas Tillisas (Tomas Tilisas) iš pradžių žadėjo blokuoti K. Warsho kandidatūrą, jei tyrimas nebus baigtas.
Tačiau Teisingumo departamentui penktadienį pareiškus, kad nutraukia tyrimą, T. Tillisas nusileido ir per trečiadienio balsavimą palaikė K. Warshą.
Būtų neįprasta, jei J. Powellas liktų FED valdytoju, tačiau tai nebūtų beprecedentis dalykas.
„EY-Parthenon“ vyriausiasis ekonomistas Gregory Daco (Gregoris Dakas) tikisi, kad J. Powellas liks FED, teigdamas, jog tai „padėtų išsaugoti institucinį tęstinumą, įtvirtinti esamą komunikacijos požiūrį ir suteiktų stabilizuojančią atsvarą pereinamuoju laikotarpiu“.
Nors daug dėmesio bus skiriama J. Powello planams, analitikai taip pat stebės FED JAV ekonomikos vertinimą, kovojant su ne vienus metus trunkančia didesne nei tikėtasi infliacija ir pastaruoju metu silpnu darbo vietų augimu.
FED turi dvejopą mandatą – išlaikyti stabilias kainas ir žemą nedarbo lygį.
Tačiau dėl karo Artimuosiuose Rytuose išaugusios energijos kainos lėmė JAV infliacijos šuolį kovą. Nors tokie pasiūlos sukrėtimai dažnai laikomi laikinais, centrinio banko atstovai išreiškė susirūpinimą, kad poveikis gali būti ilgalaikis.
Kylančios energijos kainos taip pat gali sulėtinti ekonominį aktyvumą, padidindamos gamybos sąnaudas ir paveikdamos užimtumą.
