Sekite 15min Google
Pasitraukimas iš pensijų kaupimo savaime nėra nei geras, nei blogas sprendimas – viską lemia tolesnis pinigų panaudojimas.
Atrodytų, blogiausia, ką galima padaryti su pensijai kauptais pinigais – išleisti juos trumpalaikiam vartojimui. Tačiau kol kas populiariausias kitas neracionalus pasirinkimas – nedaryti su pinigais nieko.
Pirmoji pasitraukimo banga parodė, kad vienkartinis pinigų srautas gali reikšmingai paveikti ne tik finansų sektorių, bet ir vartojimą bei kitus ekonomikos segmentus. Tam tikrą poveikį pajuto mažmeninė prekyba, automobilių rinka, būsto remonto ir įrengimo segmentai. Vis dėlto didžioji pinigų dalis kol kas liko finansų sistemoje.
Atsiimtas lėšas palikti einamojoje sąskaitoje kartais gali būti racionalu – pavyzdžiui, jei artimiausiu metu planuojamas didesnis pirkinys. Tačiau neretai tokį sprendimą nulemia neapsisprendimas: žmonės abejoja, bijo suklysti arba paprasčiausiai nežino saugių būdų savo lėšas bent iš dalies apsaugoti nuo infliacijos poveikio.
Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį gyventojų indėliai bankuose padidėjo beveik 1,9 mlrd. eurų – tai vienas sparčiausių augimų per ketvirtį. Einamosiose sąskaitose jų per ketvirtį padaugėjo 1,8 mlrd. eurų, o terminuotuosiuose ir kaupiamuosiuose indėliuose, kurie suteikia tam tikrą grąžą – 157 mln. eurų, nepaisant gana patrauklių šių indėlių sąlygų.
Kitaip tariant, beveik visas indėlių prieaugis šiuo metu tiesiog paliktas infliacijai – už pinigų laikymą einamojoje sąskaitoje gyventojai moka jos nustatytą kainą.
Mano vertinimu, paskutinė banga 2027 metų pabaigoje bus didesnė už kelias ankstesnes, tačiau mažesnė nei pati pirmoji. Vis dėlto svarbiausia ne pasitraukimo mastas, o tai, ar gyventojai turės aiškų planą, ką daryti su atsiimtomis lėšomis.
Ne visi turi tapti investuotojais. Svarbiausia matyti skirtumą tarp pinigų laikymo einamojoje sąskaitoje, taupymo terminuotajame indėlyje ar gynybos obligacijoje ir investavimo bei turėti patogią galimybę pasirinkti tinkamą priemonę, kai sprendimas jau priimtas.
Čia svarbus finansų sektoriaus vaidmuo – ne tik siūlyti konkrečias priemones, bet ir kontaktų metu padėti gyventojams suprasti savo finansinę situaciją, įvertinti galimybes ir pasirinkti tai, kas atitinka poreikius bei planus.
Gyventojams, kurie gali investuoti patys ir taip užsitikrinti oresnę senatvę, racionalu atsiimti pinigus ir juos investuoti patiems. Neturint tokio plano geriausia pasilikti ir toliau kaupti II pakopoje. Artėjant pensijai ir nenorint, kad pinigai antrojoje pakopoje būtų konvertuoti į anuitetą, geriausia atsiimtus pinigus nukreipti į saugias finansines priemones – indėlius, taupomąsias sąskaitas ar obligacijas.
Pinigų atsiėmimas gali būti racionalus ir tiems, kurie turi neatidėliotinų išlaidų arba nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas jau dabar. Svarbu, kad toks sprendimas derėtų su tolesniais finansiniais planais – individualiu taupymu, investavimu ar grįžimu į kaupimo sistemą. Apsvarstyti ir teisingai pasirinkti planai naudingi ne tik gyventojams, bet ir visai šalies ekonomikai.
