„Šie atsakymai buvo surinkti birželį, kai karas Artimuosiuose Rytuose jau buvo prasidėjęs, tačiau dar nebuvo aišku, kokio masto poveikį energijos ir kitų prekių kainoms jis turės artėjant metų pabaigai. Jau tuomet matėme, kad mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų nepasitenkinimas atlygiu yra labai didelis. Todėl nauja prognozuojama kainų augimo banga pirmiausia gali tapti iššūkiu būtent jiems“, – sako „CVMarket.lt“ pardavimų vadovė Ineta Grigorjeva.
2026 m. birželį atliktos „CVMarket.lt“ apklausos duomenimis, dabartinis atlyginimas atrodo visiškai netinkamas 21,0 proc. dirbančių respondentų, dar 29,4 proc. teigė, kad jis juos tenkina tik iš dalies. Iš viso manančių, kad gauna per mažai, buvo 50,4 proc., o patenkintų savo atlyginimu – 36,2 proc..
Nepasitenkinimas itin priklausė nuo gaunamų pajamų. Tarp uždirbančių mažiau nei 1 000 Eur „į rankas“ savo atlyginimą per mažu laikė 70,4 proc., tarp gaunančių 1 000–1 199 Eur – 68,0 proc. Uždirbančių 1 200–1 499 Eur grupėje manančių, kad jų alga per maža, dalis siekė 55,5 proc., 1 500–1 999 Eur – 43,1 proc., o tarp gaunančių bent 2 000 Eur į rankas tokia suma neatrodė pakankama 26,6 proc. respondentų.
Savo gaunamą atlyginimą nevienodai vertino ir skirtingą darbą dirbantys žmonės. Tarp pardavėjų ir kitų aptarnavimo srities darbuotojų manančių, kad turėtų uždirbti daugiau, buvo 62,9 proc., tarp klientų aptarnavimo darbuotojų – 61,3 proc., tarp biuro darbuotojų – 56,9 proc.. Tuo metu tarp aukščiausio lygio specialistų savo atlyginimu skundėsi 40,2 proc. apklaustųjų.
Šį rudenį Lietuvos gyventojų finansinei padėčiai papildomą spaudimą kelia išaugusios energijos kainos ir metų pradžioje įsigalioję mokestiniai pakeitimai. Rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,6 proc., o energijos kainos balandį–liepą buvo vidutiniškai 21,5 proc. didesnės nei prieš metus. Liepą degalai ir medienos kuras buvo pabrangę maždaug ketvirtadaliu, o šilumos energija – daugiau kaip 40 proc..
Ekonomistai prognozuoja, kad šių metų pabaigoje kainos dar labiau augs. Jau netrukus prie kasdienių išlaidų maistui ir kitoms prekėms prisidės gerokai išaugusios būsto šildymo sąnaudos.
„Darbuotojui svarbu ne tai, kiek procentų statistiškai išaugo vidutinis atlyginimas, o ar jis gali ir toliau palaikyti sau įprastą pragyvenimo lygį. Kai brangsta kuras, šildymas ir kitos būtinosios išlaidos, atlyginimas, kuris dar prieš kelis mėnesius atrodė pakankamas, gali būti vertinamas visai kitaip. Todėl darbdaviams artimiausiu metu gali tekti susidurti ne tik su didesniais atlyginimų lūkesčiais, bet ir su augančiu darbuotojų nepasitenkinimu esamu uždarbiu“, – teigia I.Grigorjeva.
