Kiek pinigų prireiks pensijoje?
„Compensa Life“ Verslo plėtros vadovas Marius Dubnikovas atkreipia dėmesį, jog dėliojant scenarijus, kiek pinigų gali prireikti pensijoje, pirmiausia būtina įsivertinti savo poreikius.
„Dabartinis atlyginimas nėra tas rodiklis, kuris geriausiai atspindėtų, kiek procentų jo reikėtų oriai ir finansiškai saugiai pensijai. Jei atlyginimas, pavyzdžiui, siekia 50 tūkst. eurų per mėnesį, išėjus į pensiją, vargu, ar prireiks 70 proc. buvusių pajamų, be to, toks žmogus turės sukaupęs turto, ir jam pensija, tikėtina, apskritai nebus tokia aktuali. 70–75 proc. buvusių pajamų svarbiausia vidutines arba mažesnes nei vidutinės pajamas gaunantiems žmonėms. Iš tiesų, jiems oriai pensijai reikėtų net daugiau negu šis skaičius“, – paaiškino M.Dubnikovas.
Kaip sukaupti reikalingą sumą? Atsakymas, pašnekovo žodžiais, vienintelis – gavus pirmąjį atlyginimą pradėti kaupti antros ar trečios pensijų pakopos fonduose arba investuoti savarankiškai. Pasirinkimų yra įvairiausių: investicinis gyvybės draudimas, akcijos, obligacijos, investiciniai fondai, indėliai ar nekilnojamasis turtas nuomai.
Vien tik antros pensijų pakopos neužteks
Kaip pastebi pašnekovas, kalbant apie antros pensijų pakopos pokyčius, pabrėžiama, jog, apsisprendus atsiimti sukauptus pinigus, svarbu jų neišleisti vartojimui, bet investuoti toliau, tačiau nekalbama apie papildomą investavimą. „Iš antros pensijų pakopos atsiėmus kelis tūkstančius eurų ir jų neišleidus kelionėms ar pirkiniams, bet investavus, atrodo, visas darbas padarytas ir daugiau niekuo rūpintis iki pat pensijos nereikės. Iš tiesų, papildomai reikėtų nuolat investuoti dar bent 10–20 proc. nuo savo atlyginimo“, – atkreipė dėmesį „Compensa Life“ Verslo plėtros vadovas.
Pašnekovo įsitikinimu, įsigaliojus antros pensijų pakopos reformai, bus įvairių situacijų: dalis žmonių, turinčių mažiau investavimo ir finansų valdymo patirties, suskubs konsultuotis su specialistais, kad jaustųsi užtikrintai – tą ir rekomenduojama padaryti.
Gyvybės draudimo bendrovė „Compensa Life“ išsiskiria tuo, kad Lietuvoje jai atstovauja net 600 draudimo konsultantų. Kiekvienas, planuojantis pradėti investuoti, gali nemokamai pasikonsultuoti su finansų konsultantu ar net keliais ir gauti atsakymus į svarbiausius klausimus valdant savo finansus. Manau, kad tai labai svarbu, ypač turint mintyje, jog prasidėjus antros pensijų pakopos reformai, sukčiai taip pat nesnaus – jie ir dabar geba išvilioti neįtikėtinas sumas“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Išleisti sukauptus pinigus – ne sprendimas
Svarstydami likti ar pasitraukti iš antros pensijų pakopos, žmonės pagrindiniu argumentu dažnai įvardija tai, jog geriau sukauptus pinigus išleisti dabar nei gauti keliasdešimt papildomų eurų pensijoje – juk jie nieko nepakeis.
„Ne kažkieno nuomonė, bet statistika rodo, jog didžioji dauguma žmonių sulauks pensijos ir joje praleis 20 metų. Kaip rodo praktika, įprastai, žmonėms skirtingais gyvenimo etapais aktualiausi du klausimai: ką man daryti su turimais pinigais arba iš kur jų gauti? Sulaukus pensijos, užduoti sau klausimą, ką man daryti su pinigais, turbūt, būtų daug lengviau negu klausimą, o iš kur jų gauti? Dalis žmonių, galbūt, galės dirbti iki 80 metų, bet tikrai ne visi. O šie klausimai yra kritiniai ir atsakymai į juos aiškiai parodo, ką iš tiesų turime daryti“, – paaiškino M.Dubnikovas.
Vienas sprendimų kaupti lėšas būsimai pensijai – investicinis gyvybės draudimas. Šis plačiai naudojamas ir kone kiekvienam prieinamas instrumentas rinkoje populiarumu nusileidžia tik antrai pensijų pakopai.
Priklausomai nuo poreikio, gyventojai gali rinktis kelis investicinio gyvybės draudimo variantus: tik draustis gyvybę ir rinktis papildomas draudimo apsaugas, tik investuoti arba turėti tiek draudimo apsaugas, nutikus nelaimei, tiek nuosekliai kaupti ateičiai.
„Pirmiausia rekomenduočiau pasikonsultuoti su licencijuotų bendrovių specialistais, tuomet priimti sprendimus ir pasirašyti sutartis. Investavimas neturi būti greitas sprendimas, tai nuoseklus darbas, kur pinigai turi uždirbti pinigus“, – atkreipė dėmesį M.Dubnikovas.
Apsisprendusiems investuoti savarankiškai, pašnekovas priminė auksinę taisyklę – investicijų krepšelį dėlioti tik įsivertinus individualią rizikos toleranciją.
Nesibaiminantys dėl rinkos svyravimų gali rinktis aukščiausios rizikos fondus. Tiesa, svarbu suprasti, jog būna laikotarpių, kai investicijos šiuose fonduose krenta 10 ir daugiau proc. punktų. Svarbiausia tuo metu investavimo nenutraukti. Į aukščiausios rizikos fondus rekomenduojama investuoti dešimt ir daugiau metų. Per dešimtmetį investicijos duos vidutines grąžas, siekiančias nuo 8 iki 12 procentinių punktų.
Žemos rizikos fondai investuoja į obligacijas. Investuojant į šiuos fondus, rizika žema, nes Vyriausybių ar įmonių skolos bei terminai aiškiai apibrėžti. Į tokius fondus rekomenduojama investuoti bent trejus metus, grąža juose siekia 2,5–4 proc. punktus per metus.
Į vidutinės rizikos fondą rekomenduojama investuoti bent 4–5 metus, vidutinės grąžos juose sudaro 4–5 procentinius punktus.
„Investavimas – ilgo periodo sprendimas. Investicija metams arba dvejiems, mano akimis, lošimas arba spekuliacija. Teigiantys, jog antroje pensijų pakopoje sukauptos sumos nėra reikšmingos ir pensijoje mažai gelbės, sistemoje išbuvo per trumpai. Daugiausia galimybių sukaupti reikšmingas sumas savo ateičiai turi tie, kurie tik ateina į darbo rinką“, – apibendrino pašnekovas.
