1. Sviestas „mušė“ rekordus
Sviesto kaina, pradėjusi kilti dar 2016-aisiais, šiais metais dar labiau gerino rekordus, tai atsispindėjo ir statistikoje, ir žiniasklaidos antraštėse. Pavyzdžiui, jau rugsėjį 15min skelbė, kad sviesto kaina nuo metų pradžios pabrango 74 proc. Tai paskelbė Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema.
Dar didesnis kainų šuolis užfiksuotas Latvijoje – ten per metus vidutinė sviesto kaina Latvijoje per metus išaugo 87 proc., iki 5,89 euro už kilogramą, pranešė Latvijos žemės ūkio ministerija. Sviesto kainų šuolis pastebėtas visoje Europoje, o rudenį Prancūzijai pradėjo jo trūkti.
Negana to, kad sviestas Lietuvoje smarkiai brango, „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa pareiškė, kad vietos perdirbėjai Lietuvoje jį parduoda nuostolingai – Europoje yra didelė sviesto paklausa. Augančios pieno supirkimo kainos, didelė paklausa ir sviesto išpopuliarėjimas palyginti su riebalų mišiniais – pagrindinės kainos šuoliavimo priežastys. Kainos pradėjo stabilizuotis tik metų pabaigoje.
2. Restoranų ir kavinių kainos – lazda atsisuko kitu galu
Paslaugų kainos, augant minimaliai mėnesinei algai, buvo lyg uždelsto veikimo bomba. Šiais metais, pakurstyta alkoholio akcizų augimo, ji sprogo. Tiesa, Statistikos departamento duomenimis, lapkritį restoranų, kavinių ir panašių įstaigų maitinimo paslaugos per metus pabrango 10 procentų. Tačiau tai neatspindi realybės trijuose didžiausiuose miestuose, kur kainos kavinėse augo per 30-40 proc.
Tačiau augusios kainos restoranuose ir baruose kirto per apyvartą – rugsėjį apyvartos buvo jau 8,2 proc. mažesnės nei prieš metus.
3. Privalomojo draudimo kaina šokiravo vairuotojus
Automobilių vairuotojai šiais metais degalų kainomis nesiskundė, tačiau privalomo draudimo kainos pykdė nejuokais. 15min aprašė atvejus, kai tvarkingai visus metus važinėję automobilių savininkai iš draudimo bendrovių sulaukdavo pratęsti draudimo sutartį su 40 proc. didesne kaina.
Draudikai tvirtino, kad pabrango remontas, daugiau avarijų, brangesni automobiliai, o ir sukčiavimo mastai padidėjo. Dar didesnį šoką patyrė vilkikų savininkai, kuriems draudimas per metus pabrango iki keliasdešimt kartų.
4. Alaus mėgėjams – liūdesio metai
Šių metų pirmąjį ketvirtį infliaciją Lietuvoje labiausiai šokdino pabrangęs alkoholis, o tiksliau, padidėjusios alaus kainos. Kovo 1-ąją įsigaliojęs akcizas alkoholiniams gėrimams labiausiai smogė per alaus ir pigaus vyno kainą. Alaus mėgėjai netrukus tą pajuto – per pirmąjį metų ketvirtį alaus kaina šoktelėjo trečdaliu. Apskritai, pabrangęs alkoholis Lietuvą šiais metais pavertė infliacijos lydere visoje ES.
Pavyzdžiui, Eurostat duomenimis, metinė infliacija spalį Lietuvoje buvo didžiausia tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių, ir tai buvo jau ketvirtas mėnuo iš eilės, kai Lietuva pirmauja ES pagal kainų augimą. Lietuvoje infliacija spalį siekė 4,2 proc.
5. Vaistų kainos: labiausiai erzino palyginimas su Lenkija
Kai Seime prisiekinėjo naujasis Sveikatos ministras Aurelijus Veryga, prezidentė Dalia Grybauskaite užsiminė, kad didžiausias jo iššūkis bus suvaldyti augančias vaistų kainas, dėl kurių piktinosi pacientai.
Sveikatos apsaugos ministerija laikosi pozicijos, kad jai pavyko per metus suvaldyti vaistų brangimą, tačiau pirkėjai piktinasi, kad vaistų kainų atotrūkis tarp Lenkijos ir Lietuvos nemažėja, o didėja. Kai kurių analogiškų vaistų kainos Lietuvoje ir Lenkijoje skiriasi 4-5 kartus.
