Prekių svarba atitinkamai mažės: nors lietuviškos kilmės prekių eksportą palaikys atsigaunanti išorės paklausa, bendrą augimą stabdys lėta rinkos dalių plėtra. Nemineralinių produktų reeksportas vis dar bus prislopęs, nebent reikšmingai keistųsi geopolitinė aplinka.
2025 m. ketvirtąjį ketvirtį eksporto metinis augimas sudarė 7,9, o visų metų prieaugis – 5,3 proc. Paslaugų eksportas per metus padidėjo daugiau nei 13 proc., lietuviškos kilmės prekių eksportas augo gerokai lėčiau (2,9 proc.), o reeksportas sumažėjo (4,8 proc.). Spartesnis paslaugų eksporto augimas lėmė struktūrinį lūžį – ši eksporto kategorija pirmą kartą tapo didžiausia. Vis dėlto šis pokytis nebuvo netikėtas.
Paslaugų eksportas sparčiau už prekių eksportą didėjo jau nuo 2012 m., išskyrus laikiną nukrypimą COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Po pandemijos ir prasidėjus rusijos karinei invazijai į Ukrainą prekių eksporto augimas iš esmės sustojo. 2025 m. pabaigoje lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė tebebuvo mažesnė nei 2022 m., o reeksporto – beveik trečdaliu mažesnė nei 2023 m. pradžioje. Palyginkime: paslaugų eksportas visą šį laikotarpį nuosekliai didėjo ir 2025 m. pabaigoje trečdaliu viršijo 2022 m. lygį.
Spartesnę paslaugų eksporto raidą skatino palankesnė užsienio paklausos situacija. Nors iki 2022 m. prekių ir paslaugų užsienio paklausos raida buvo panaši, nuo COVID-19 pandemijos pabaigos situacija reikšmingai pasikeitė (žr. 2 pav.). Prekių paklausą mažino tiek po COVID-19 pandemijos sumažėjusi specifinių prekių paklausa (ypač baldų ir su pandemijos valdymu susijusių produktų), tiek po rusijos karinės invazijos į Ukrainą kilęs energetinis sukrėtimas, slopinęs pagrindinių prekybos partnerių pramonės aktyvumą pagrindinėse prekybos partnerėse.
O paslaugų paklausą palaikė keli vienas kitą stiprinantys veiksniai. COVID-19 pandemijos metu paspartėjusi ir vėliau išlikusi skaitmeninimo banga struktūriškai padidino informacinių technologijų (IT) ir susijusių paslaugų paklausą, o po pandemijos bendras paslaugų vartojimo atsigavimas dar labiau didino paslaugų užsienio paklausą. Be to, Lietuvos eksportuotojų teikiamos paslaugos, ypač IT, finansų ir verslo aptarnavimo, yra mažiau cikliškai jautrios ir atitinkamai mažiau priklausomos nuo energijos kainų svyravimų. Dėl to 2022–2023 m. prekių paklausa mažėjo, o paslaugų – nenustojo augti. 2024–2025 m. prekių paklausa ėmė atsigauti, tačiau paslaugų paklausos augimo tempas ir toliau buvo spartesnis.
Be to, spartesnei paslaugų raidai darė įtaką sparčiau augusios eksporto rinkos dalys. Paslaugų eksporto rinkos dalys nuosekliai didėjo ir nuo 2017 m. iš esmės padvigubėjo. O prekių eksporto rinkos dalys didėjo nuosaikiai – sparčiau augo pandemijos laikotarpiu, tačiau 2022–2023 m. lėčiau, o vėliau stabilizavosi (žr. 3 ir 4 pav.).
Detalesnė rinkos dalių analizė rodo aiškų išsiskyrimą: prekių eksporto rinkos dalių augimą pastaraisiais metais ribojo nedidėjantis konkurencingumas ir nepalankūs struktūriniai veiksniai, o paslaugų eksporto atveju rinkos dalis didino nuosekliai stiprėjęs konkurencingumas. Prekių eksporto konkurencingumas iki 2021 m. didėjo, o 2020–2021 m. konkurencingumo augimas buvo ypač ryškus (žr. 3 pav.). Tai daugiausia lėmė pandemijos metu sutrikusios pasaulinės tiekimo grandinės, sumažinusios konkurencinį spaudimą iš Azijos šalių ir sudariusios sąlygas Lietuvos eksportuotojams užimti užsienio eksportuotojų rinkos dalis.
Kartu šis laikotarpis atskleidė ir struktūrinių pranašumų, ypač biotechnologijų sektoriuje, kur Lietuva tapo svarbia tiekėja vakcinų gamybos grandinėse, o reagentų eksportas reikšmingai prisidėjo prie augimo. Teigiamą impulsą suteikė ir išaugusi tradicinių Lietuvos prekių, tokių kaip mediena, trąšos ir plastikai, paklausa.
Tačiau po 2022 m. situacija pasikeitė. Po pandemijos sumažėjo su būsto sektoriumi susijusių prekių, ypač baldų ir medienos dirbinių, paklausa, o pakilusios energijos kainos reikšmingai pablogino chemijos pramonės, ypač trąšų, konkurencingumą dėl padidėjusių gamybos sąnaudų. Papildomai konkurencingumą slopino išnykę laikini pandemijos laikotarpio pranašumai ir atsigavęs eksportas bei konkurencinis spaudimas iš Azijos eksportuotojų. Šių veiksnių visuma reiškė, kad nuo 2022 m. prekių eksporto konkurencingumo augimas sustojo, o struktūriniai veiksniai tapo mažiau palankūs rinkos dalių plėtrai.
Paslaugų eksporto rinkos dalių raida buvo priešinga – konkurencingumas nuosekliai augo nuo 2017 m. ir visą laikotarpį tebebuvo pagrindinis rinkos dalių didėjimo veiksnys (žr. 4 pav.). Didžiausią indėlį turėjo IT ir verslo aptarnavimo paslaugų plėtra, ją skatino kelios viena kitą stiprinančios priežastys. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje susiformavo brandžios, į tarptautines rinkas orientuotos technologijų įmonės, gebančios konkuruoti kuriamų paslaugų kokybe.
Žvelgiant į ateities perspektyvas, turimi duomenys nesuteikia pagrindo tikėtis, kad prekių eksporto konkurencinė padėtis artimiausiais metais reikšmingai pagerės. Lietuviškos kilmės prekių eksportas ir toliau yra orientuotas į vidutinės ir žemesnės pridėtinės vertės produktus, jų konkurencingumas yra jautrus energetikos kainų svyravimams, tarifų pokyčiams ir išorinės paklausos ciklams: trąšų, tekstilės ir metalų rinkos dalys 2025 m. pabaigoje buvo reikšmingai mažesnės nei 2017 m., o atsigavimo požymių kol kas nematyti (žr. 5 pav.).
Nors pastaraisiais metais aukštesnės pridėtinės vertės mašinų ir įrenginių svarba prekių struktūroje didėjo, šios produktų grupės, taip pat ir tradicinių pramonės produktų (medienos ir baldų) rinkos dalių augimas leidžia tik kompensuoti kitų prekių grupių rinkos dalių praradimą, tačiau yra nepakankamas sukurti rinkos dalių plėtros proveržį. Trąšų eksportas išsiskiria labiausiai: jo rinkos dalys iki šiol nepasiekė iki 2022 m. buvusio lygio, nes gamyba tebėra struktūriškai jautri gamtinių dujų kainoms, o naujas energijos kainų sukrėtimas, ypač tuo atveju, jei ilgiau užsitęstų konfliktas Irane, galėtų azoto trąšų gamybą dar labiau apriboti.
Be to, konfliktas Irane jau dabar silpnina Lietuvos prekybos partnerių ekonominį aktyvumą – brangstanti energija, augantis neapibrėžtumas ir prastėjančios verslo nuotaikos Europoje mažina užsienio paklausą lietuviškoms prekėms ir dar labiau varžo eksporto augimo galimybes.
Prekių reeksporto galimybės irgi yra apribotos. Ekonominių sankcijų taikymas nulėmė reikšmingą reeksporto sumažėjimą pastaraisiais metais – šiuo metu reeksporto svarba eksporto struktūroje yra bene mažiausia nuo duomenų skelbimo pradžios. Tad prielaidų reikšmingesniam nemineralinių produktų reeksporto atsigavimui – mažai, nebent keistųsi taikomų ekonominių sankcijų aplinka.
Paslaugų eksporto perspektyva ir toliau yra palankesnė (žr. 6 pav.). Aukštos pridėtinės vertės paslaugų plėtra leidžia palaikyti konkurencingumą ir didinti rinkos dalis net ir lėtesnio ekonomikos augimo sąlygomis. Transporto paslaugų paklausa ir rinkos dalių plėtra, sulėtėjus prekybai prekėmis ES šalyse dėl karo Irane pasekmių, gali sumažėti, tačiau užsienio paklausa aukštesnės pridėtinės vertės paslaugoms (IT, verslo aptarnavimo, finansų ir draudimo veiklos) ankstesnių ekonominių sukrėtimų laikotarpiais rodė ciklinį atsparumą.
Tai leidžia tikėtis, kad ir šiuo laikotarpiu visuminė užsienio paklausa paslaugų eksportui ir toliau bus reikšmingai nepakitusi ir palanki plėtrai. Dėl to tikėtina, kad eksporto struktūros poslinkis paslaugų naudai tęsis ir ateityje, rodydamas ilgalaikį ekonomikos specializacijos pokytį.
