„Lietuvos banko planuojami atsakingo skolinimo nuostatų pakeitimai suteiks daugiau galimybių norintiems įsigyti savo pirmąjį būstą. Kita vertus, ribos investicinius sandorius, taip didindami pasiūlą kitiems pirkėjams, ir taip pat užtikrins būsto paskolas imančių gyventojų atsparumą didesniems palūkanų normų svyravimams“, – pakeitimus apibūdino Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
Visų pirma, pirmo būsto pirkėjai susiduria su sunkumais sukaupti reikalaujamą ne mažesnį nei 15 proc. pradinį įnašą, tuo pat metu imančių antrą ar paskesnes būsto paskolas daugėja.
Atsižvelgdamas į tai Lietuvos bankas siūlo nustatyti ne mažesnį kaip 10 proc. pradinio įnašo reikalavimą pirmo būsto pirkėjams.
Lietuvos banko vertinimu, pradinio įnašo reikalavimas turėtų būti laisvesnis pirmojo būsto pirkėjams, tačiau griežtesnis imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, kol dar negrąžinta pirmoji.
Todėl pirmą būsto paskolą imantiems, tačiau būstą jau turintiems gyventojams ir toliau būtų taikomas 15 proc. pradinis įnašas.
„Pirmo būsto pirkėjams pradinio įnašo kaupimo laikas sutrumpėtų trečdaliu. Gyventojams, turintiems pakankamas tvarias pajamas, būtų lengviau įžengti į būsto rinką ir/arba pirkti brangesnį būstą. Mažėjant investicinių būstų įsigijimų su paskola, didėtų pasiūla ir prieinamumas pirmo būsto pirkėjams, maksimali paskolos suma priklausytų nuo palūkanų normų svyravimų“, – kalbėjo J.Varanauskienė.
Kokį vaizdą atskleidžia antrų ir paskesnių būsto paskolų srautas?
Kitokį vaizdą atskleidžia antrų ir paskesnių būsto paskolų srautas. Nemaža dalis paskolų yra imama investiciniams būsto įsigijimo sandoriams, kai būstas perkamas ne gyventi, o nuomoti ar parduoti.
Nors nuo 2022 m. nustatytas griežtesnis – 30 proc. pradinio įnašo reikalavimas – buvo sustabdęs tokių paskolų srautus, nuo 2024 m. jie vėl sparčiai auga. Priežastis – galiojanti išimtis, leidžianti pakartotinai skolintis būstui su pradiniu įnašu iki 15 proc., jei ankstesnės paskolos likutis sudaro mažiau nei pusė įkeisto turto vertės.
Ši išimtis 2022–2023 m. suteikė lankstumo gyventojams. Tačiau nuo 2020 m. pabaigos būstas pabrango apie 70 proc., todėl daugumos turimas paslaugų likutis tapo ženkliai mažesnis už turto vertę. Dėl to vis daugiau gyventojų atitiko sąlygas ir galėjo imti antras ar trečias paskolas su mažesniu pradiniu įnašu.
Anot Lietuvos banko, išimtis nukrypo nuo savo pirminio tikslo, todėl siūloma jos atsisakyti ir visoms antroms ir paskesnėms būsto paskoloms, kai anksčiau imta paskola negrąžinta, taikyti 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą.
Pokyčiai ir dėl pajamų bei įsipareigojimų santykio
Lietuvos bankas taip pat pastebi disbalansą paskolų įmokų ir pajamų santykių reikalavime – palūkanų normoms pakilus, įmokų ir pajamų santykių reikalavimas pernelyg apribojo prieinamą paskolos sumą. Tačiau žemų palūkanų aplinkoje jis buvo laisvesnis nei kaimyninėse valstybėse.
Tad pokyčiai numatomi ir paskolų įmokų bei pajamų santykių srityje. Šiuo metu taikomas reikalavimas, kad paskolų įmokos neviršytų 40 proc. pajamų.
2015 m. vyraujant žemoms palūkanoms ir siekiant apsaugoti gyventojus nuo perteklinio skolinimosi buvo numatyta papildoma – 50 proc. palūkanų ir pajamų santykių riba, skaičiuojama su ne mažesne nei 5 proc. palūkanų norma.
2022 m., palūkanoms pradėjus sparčiai augti, pradėjo ryškėti ribojantis reikalavimų poveikis. Siekiant išvengti disbalansų ateityje, siūloma pereiti prie vieno reikalavimo – 50 proc. įmokų ir pajamų santykio, skaičiuojant su didesne 6 proc. palūkanų norma.
