Rumunijos kairiųjų vyriausybė, sprendžianti nelengvą užduotį išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą, paskelbė apie tam tikrus mokesčių įstatymų pakeitimus, kurie greitai įsigalios ir kurie nebuvo iš anksto aptarti su verslo atstovais.
Rumunijos ekonomika auga bene sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES), tačiau šiemet įgyvendinti sprendimai padidinti darbo užmokestį viešajame sektoriuje ir pensijas bei sumažinti mokesčius ištuštino šalies iždą.
Pagal pagrindines priemones, kuriomis bus siekiama papildyti valstybės biudžetą, be kita ko, bus nustatytas progresinis mokestis bankų turtui, kuris bus indeksuojamas pagal palūkanų normas ir kuris valstybės biudžetą per metus turėtų papildyti iki 800 mln. eurų suma.
Energetikos ir telekomunikacijų bendrovės turės mokėti 3 proc. apyvartos mokestį, o įmokos į privačius pensijų fondus nebebus privalomos – tokiu būdu norima daugiau santaupų nukreipti į valstybinius fondus.
Pranešimas apie šiuos pakeitimus sukrėtė Bukarešto vertybinių popierių biržą (BVB), o dviejų didžiausių šalies bankų – „Banca Transilvania“ ir „BRD Groupe Societe Generale“ – akcijų kursai krito atitinkamai 18 ir 16 procentų.
Naftos milžinės „OMV Petrom“ akcijos atpigo 12 procentų.
Vietos žiniasklaida griūtį biržoje tučtuojau praminė „juoduoju trečiadieniu“, o biržos atstovai pareiškė nerimaujantys dėl naujų mokesčių, kurie, jų nuomone, kelia pavojų vidaus kapitalo rinkos plėtrai.
Šio Rumunijos vyriausybės sprendimo poveikis buvo juntamas ir Vienos vertybinių popierių biržoje, kurioje smuko bankų, įskaitant „Erste Group“ bei „Raiffeisen International“, akcijų kursai.
„Šis projektas Rumuniją stumia į chaosą,“ – pareiškė centro dešiniųjų lyderis Klausas Iohannis, vyriausybę paraginęs atsisakyti šių reformų.
Pasak jo, tokios reformos greičiausiai dar paskatins infliaciją, kuri jau yra pasiekusi aukščiausią per penkerius metus lygį.
O Rumunijos prekybos rūmai ir investuotojų asociacija CDR pareiškė, kad vyriausybė savo reformoms pasirinko netinkamą laiką, ir įspėjo, kad tokie vyriausybės planai gali „destabilizuoti ekonomiką“.