15min rašė, kad balandžio 12 d. Kinija, reaguodama į JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą nustatyti rekordiškai aukštą 145 proc. muitą kiniškoms prekėms, įvedė 125 proc. atsakomąjį muitą visoms prekėms, atkeliaujančioms iš Jungtinių Valstijų.
Kinijos prezidento Xi Jinpingo vyriausybė ne kartą pareiškė esanti atvira dialogui, tačiau įspėjo, kad prireikus „kovos iki galo“.
Kinija yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika, todėl ji gali geriau nei daugelis mažesnių šalių atlaikyti muitų tarifų padarinius.
Turėdama daugiau nei milijardą gyventojų, ji taip pat turi milžinišką vidaus rinką, kuri gali sumažinti spaudimą eksportuotojams, patiriantiems nuostolius dėl muitų tarifų.
Pekinas vis dar nesėkmingai ieško būdų, kaip „atrakinti“ vidaus vartojimą. Tačiau, taikant įvairias paskatas – nuo subsidijų buitinei technikai iki vadinamųjų „sidabrinių traukinių“ vyresnio amžiaus keliautojams – ši situacija gali keistis.
D.Trumpo įvesti muitai dar labiau paskatino Kinijos komunistų partiją išnaudoti šalies vartojimo potencialą. Kaip autoritarinė valstybė, Kinija turi didesnį „atsparumo slenkstį“, nes jai mažiau rūpi trumpalaikė visuomenės nuomonė. Artimiausiu metu ten nenumatomi jokie rinkimai, kurie galėtų daryti įtaką valdžiai.
Telkiasi „atlaikyti audras“
Vis dėlto neramumų grėsmė išlieka, ypač turint omenyje jau esantį nepasitenkinimą dėl besitęsiančios nekilnojamojo turto krizės ir augančio nedarbo.
Ekonominis neapibrėžtumas, susijęs su muitų tarifais, yra dar vienas smūgis jauniems žmonėms, kuriems iki šiol Kinija atrodė tik kylanti ir stiprėjanti.
Partija apeliuoja į nacionalistines nuotaikas, siekdama pagrįsti atsakomuosius muitų tarifus, o valstybinė žiniasklaida ragina žmones „kartu atlaikyti audras“.
Kinija jau seniai vadinama pasaulio gamybos centru, tačiau pastaraisiais metais ji investavo milijardus, siekdama tapti gerokai pažangesne technologine jėga.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kinijos aukšto rango pareigūnai ragina stiprinti šalies ekonomiką
Kinija – galingas priešininkas
Valdant Xi Jinpingui, šalis varžosi su JAV dėl technologinio dominavimo.
Didžiulės investicijos nukreiptos į vietines technologijas – nuo atsinaujinančiosios energijos ir mikroschemų iki dirbtinio intelekto.
Tarp pavyzdžių – pokalbių robotas „DeepSeek“, laikomas rimtu „ChatGPT“ konkurentu, ir įmonė BYD (Build Your Dreams), kuri praėjusiais metais aplenkė „Tesla“ ir tapo didžiausia pasaulyje elektromobilių gamintoja.
Tuo metu „Apple“ praranda rinkos dalį vietiniams konkurentams, tokiems kaip „Huawei“ ir „Vivo“.
Neseniai Pekinas paskelbė planus per ateinantį dešimtmetį išleisti daugiau nei 1 trilijoną dolerių (apie 880 milijardų eurų) dirbtinio intelekto inovacijoms remti.
JAV įmonės bandė perkelti savo tiekimo grandines iš Kinijos, tačiau joms buvo sunku rasti tokio pat masto infrastruktūrą ir kvalifikuotą darbo jėgą kitur.
Kinijos gamintojai, veikiantys visose tiekimo grandinės grandyse, suteikė šaliai dešimtmečius trukusį pranašumą, kurį atkurti kitoms šalims prireiks laiko.
Ši neprilygstama tiekimo grandinės patirtis ir vyriausybes parama pavertė Kiniją galingu priešininku šiame prekybos kare – tam tikra prasme Pekinas tam ruošėsi dar nuo ankstesnės D.Trumpo kadencijos.
Investavo miljardus
Nuo tada, kai 2018 m. D.Trumpas įvedė tarifus Kinijos saulės baterijoms, Pekinas paspartino savo planus dėl ateities.
Pekinas investavo milijardus į prekybos ir infrastruktūros programą, geriau žinomą kaip „Viena juosta, vienas kelias“ („Belt and Road Initiative“), siekdamas sustiprinti ryšius su Pietų šalimis.
Prekybos su Pietryčių Azija, Lotynų Amerika ir Afrika plėtra vyksta tuo metu, kai Kinija stengiasi atsiskirti nuo JAV.
Amerikos ūkininkai anksčiau tiekdavo 40 proc. Kinijos sojų pupelių importo, tačiau dabar šis skaičius siekia 20 proc.
Po paskutiniojo prekybos karo Pekinas padidino sojų pupelių auginimą savo šalyje ir nupirko rekordiškai didelius kiekius derliaus iš Brazilijos, kuri dabar tapo didžiausia sojų pupelių tiekėja.
„Ši taktika vienu šūviu nušauna du zuikius. Ji atima iš Amerikos žemės ūkio regiono kadaise užimtą rinką ir stiprina Kinijos maisto saugumo įvaizdį“, – sako Marina Yue Zhang, Sidnėjaus technologijos universiteto Australijos ir Kinijos santykių instituto docentė.
Eksportas viršijo importą
JAV nebėra didžiausia Kinijos eksporto rinka – šią vietą dabar užima Pietryčių Azija. Iš tiesų, 2023 m. Kinija buvo didžiausia prekybos partnerė 60 šalių – beveik dvigubai daugiau nei JAV.
Būdama didžiausia pasaulyje eksportuotoja, Kinija 2024 m. pabaigoje pasiekė rekordinius 1 trilijono dolerių (apie 880 mlrd. eurų) prekybos perteklių, kai eksportas gerokai viršijo importą.
Tai nereiškia, kad JAV, kaip didžiausia pasaulio ekonomika, nėra svarbi Kinijos prekybos partnerė. Tačiau tai rodo, kad Vašingtonui nebus lengva stumti Kiniją į kampą.
D.Trumpas laikėsi griežtos pozicijos, kai akcijų kainos smuko po plataus masto tarifų paskelbimo balandžio pradžioje, palygindamas muitų tarifus su „vaistais“, kurie, anot jo, galėtų išspręsti pasaulio ekonomikos problemas.
Tačiau vėliau jis pakeitė savo nuomonę ir 90 dienoms sustabdė daugumą muitų tarifų po staigaus JAV vyriausybės obligacijų išpardavimo.
Iždo obligacijos ilgą laiką buvo laikomos saugia investicija, tačiau prekybos karas sugriovė pasitikėjimą šiuo turtu.
SUSIJĘ: Kinijos niuksas Amerikai: teiginiai apie derybas neturi jokio faktinio pagrindo
Darys spaudimą per obligacijas?
Nuo to laiko D.Trumpas užsiminė apie prekybos įtampos su Kinija deeskalaciją, sakydamas, kad Kinijos prekėms muitų tarifai „gerokai sumažės, bet nebus nuliniai“.
Kinija valdo 700 mlrd. dolerių (apytiksliai 616 mlrd. eurų) vertės JAV vyriausybės obligacijų.
Kai kurie ekspertai teigia, kad tai suteikia Pekinui svertų: Kinijos žiniasklaida reguliariai skelbė idėją parduoti arba sulaikyti JAV obligacijų pirkimą kaip „ginklą“.
Tačiau jau pasigirdo perspėjimų, kad Kinija iš tokios situacijos neišlips nenukentėjusi, esą tai sukels didžiulius Pekino investicijų į obligacijų rinką nuostolius ir destabilizuos Kinijos oficialią valiutą – juanį.
Visgi manoma, kad Kinija galės daryti spaudimą JAV vyriausybės obligacijomis tik „iki tam tikro lygio“, ekspertai pabrėžia, kad „Kinija turi derybų žetoną, o ne finansinį ginklą“.
Turi svarų pranašumą
Tačiau Kinija gali paversti ginklu beveik monopoliją retųjų žemių elementų, svarbių pažangių technologijų gamybai, gavyboje ir perdirbime.
Kinija turi didžiulius šių mineralų telkinius, pavyzdžiui, disprozio, naudojamo elektromobilių ir vėjo turbinų magnetuose, ir itrio, kuris suteikia karščiui atsparią dangą reaktyviniams varikliams.
Pekinas jau sureagavo į naujausius D.Trumpo tarifus apribodamas septynių retųjų žemių elementų, įskaitant kai kuriuos, kurie yra būtini dirbtinio intelekto lustų gamybai, eksportą.
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, Kinija pagamina apie 61 proc. retųjų žemių elementų, o jų perdirba 92 proc.
Nors Australija, Japonija ir Vietnamas pradėjo retųjų žemių kasybą, prireiks metų, kol Kinija bus pašalinta iš tiekimo grandinės.
2024 m. Kinija uždraudė eksportuoti kitą svarbų mineralą – stibį, kuris yra labai svarbus įvairiems gamybos procesams. Jo kaina daugiau nei padvigubėjo dėl panikos pirkimo bangos ir alternatyvių tiekėjų paieškos.
Baiminamasi, kad tas pats gali nutikti ir retųjų žemių elementų rinkai, o tai smarkiai sutrikdytų įvairias pramonės šakas – nuo elektromobilių iki gynybos.
