Lapkričio 11-osios išpardavimų balius, dar žinomas kaip „Dvigubo vieneto“ diena, 2009 metų buvo įkurtas elektroninės prekybos milžinės „Alibaba“ ir nuo tada rengiamas kasmet.
Šeštadienio vidurnaktį Pekino (penktadienį 18 val. Lietuvos) laiku prasidėjusi akcija šiemet vėl pagerino ankstesnių metų pardavimų rekordą, kaip nutikdavo kiekvienais metais.
Po 18 val. karštligiškos prekybos „Alibaba“ paskelbė, kad jos internetinių mokėjimų sistemos „Alipay“ apdorotų pervedimų suma artėja prie 21 mlrd. JAV dolerių (18 mlrd. eurų). Ši suma apytikriai prilygsta Hondūro arba Afganistano metiniam bendrajam vidaus produktui.
Šis kasmet demonstruojamas didėjančios Kinijos vartotojų perkamosios galios pasireiškimas yra labai svarbus gamintojams ir prekybininkams visoje šalyje ir daugelyje sričių sudaro reikšmingą dalį įmonių pajamų.
Ji yra gerokai didesnė negu 17,8 mlrd. suma, užregistruota per visą pernykštę 24 valandų akciją, o ši savo ruožtu buvo 32 proc. didesnė negu 2015-aisiais.
„Alibaba“ varžovai, tokie kaip JD.com, irgi pranešė apie puikius rezultatus.
Šis kasmet demonstruojamas didėjančios Kinijos vartotojų perkamosios galios pasireiškimas yra labai svarbus gamintojams ir prekybininkams visoje šalyje ir daugelyje sričių sudaro reikšmingą dalį įmonių pajamų.
Penkios minutės po vidurnakčio „Alipay“ apdorojamų pervedimų sparta išaugo maždaug iki 256 tūkst. operacijų per sekundę ir buvo dukart didesnė negu pernykštis maksimumas, nurodė „Alibaba“.
Daugiau kaip 90 proc. apmokėjimų per „Alipay“ buvo atlikta išmaniaisiais telefonais – daugiausiai naudojantis „Alibaba“ pagrindine elektroninės prekybos platforma „Taobao“.
Išmaniaisiais telefonais šiuo metu naudojasi daugiau kaip pusė iš 1,3 mlrd. Kinijos gyventojų. Šie prietaisai tapo nebeatsiejami nuo kasdienio gyvenimo ir yra naudojami susirašinėti, apsipirkti, skaityti naujienas ir pramogauti, užsisakyti taksi ir maisto. Jie taip pat veikia kaip skaitmeninės piniginės, perkant įvairiausiose parduotuvėse.
Nemažą dalį „Viengungių dienos“ prekybos sudaro elementarių prekių, tokių kaip ryžiai arba tualetinis popierius, pardavimai sumažintomis kainomis.
„Alibaba“ šią akciją organizavo kaip Kinijos atsaką į lapkričio pabaigoje JAV prekybininkų rengiamus „Juodojo penktadienio“ išpardavimus. Kinų bendrovė apsukriai pasinaudojo kinų įpročiu nepraleisti progos sutaupyti ir šalyje smarkiai populiarėjančiais paprastais elektroniniais mokėjimais.
Dėl itin spartaus elektroninės prekybos augimo Kinijoje „Alibaba“, kurios akcijos listinguojamos Niujorko biržoje, lenktyniauja su „Amazon“ dėl vertingiausios šios srities įmonės titulo. JD taip pat patenka į NASDAQ rengiamą didžiausių pasaulio įmonių sąrašą „Fortune 500“.
Didėjant „Alibaba“ ir JD pajamoms, jų akcijos šiemet pabrango dvigubai.
Žengia į pasaulinę rinką
„Alibaba“ daug investuoja, kad sukurtų ištisą ekosistemą vartotojams, naudodama debesų kompiuteriją, dirbtinį intelektą, automatines veidų atpažinimo sistemas. Bendrovė plečiasi į užsienio rinkas, vadovaujant vienam turtingiausių žmonių Kinijoje – Jackui Ma.
Tačiau aplinkosaugos organizacijos kaltina „Alibaba“ ir kitas elektroninės prekybos milžines skatinant perdėtą vartojimą, generuojantį kalnus šiukšlių.
„Greenpeace“ pareiškė, kad „Viengungių diena“ yra „katastrofa aplinkai“.
Tarptautinė aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ nurodė, kad pernai per „Viengungių dieną“ parduotų prekių pakuočių bendra masė buvo 130 tūkst. tonų ir kad tik mažiau kaip 10 proc. šio kiekio perdirbama.
Žalieji sako, kad elektroninės prekyba lemia dar didesnį į aplinką patenkančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį negu įprasti prekybos tinklai. „Greenpeace“ pareiškė, kad „Viengungių diena“ yra „katastrofa aplinkai“.
Vis dėlto elektroninės prekybos suklestėjimas Kinijoje atnešė didžiulę naudą šimtams buvusių atsilikusių provincijos miestų ir kaimų, dabar vadinamų „Taobao“ kaimeliais“. Regionų ekonomika persiorientuoja į prekių, paklausių tarp elektroninės prekybos vartotojų, gamybą.
Analitikai sako, kad „Alibaba“ veikiausiai padarys „Viengungių dienos“ akciją pasauline, nes prognozuojama, kad per kelerius ateinančius metus Kinijos elektroninės prekybos plėtra veikiausiai sulėtės.
Ši bendrovė valdo reikšmingą akcijų dalį Pietryčių Azijos augančiame elektroninės prekybos tinkle „Lazada“, taip pat neseniai Malaizijoje atidarė pirmąjį ne Kinijoje įkurtą savo elektroninės prekybos centrą.
„Alibaba“ sako, kad šiemet per „Viengungių dienos“ išpardavimus „Taobao“ bus pasiekiamas šimtams milijonų vartotojų Pietryčių Azijoje.
„Tai tėra pradžia. Pamatysime, kaip („Alibaba“) įlieja užsienyje dešimtis milijardų dolerių“, – sakė Pekine dirbantis nepriklausomas elektroninės prekybos analitikas Li Chengdongas.
„Galiausiai ji gali užvaldyti elektroninę prekybą besivystančiose šalyse“, – prognozavo jis.
