Nacionalinio statistikos biuro (NBS) duomenimis, liepą–rugsėjį bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 6 proc., palyginti su 6,2 proc. augimu antrąjį ketvirtį.
Šis rodiklis, kaip ir naujienų agentūros AFP apklaustų 13 analitikų prognozė, yra blogiausias ketvirčio rodiklis nuo 1992 metų, tačiau neiškrenta už vyriausybės numatyto 6–6,5 proc. intervalo visiems metams ribų.
2018 metais ekonomika augo 6,6 procento.
„Šalies ūkis per pirmuosius tris ketvirčius išlaikė bendrą stabilumą“, – pažymėjo NBS atstovas Mao Shengyongas.
„Visgi mes turime prisiminti, kad atsižvelgiant į sudėtingas ir sunkias ekonomines sąlygas tiek namuose, tiek užsienyje, lėtėjantį pasaulio ekonomikos augimą ir didėjantį išorinį nestabilumą bei neapibrėžtumą, ekonomika patiria vis didesnį spaudimą“, – pridūrė jis.
Statistikos tarnybos atstovas pridūrė, kad paslaugos ir aukštųjų technologijų gamyba buvo pagrindinės augimo sritys, o užimtumo lygis buvo „iš esmės stabilus“.
Pekinas siekia sustiprinti ekonomiką smarkiai sumažindamas mokesčius ir muitus bei panaikindamas užsienio investicijų apribojimus savo vertybinių popierių rinkoje.
Trečiadienį centrinis bankas pranešė išleisiantis 200 mlrd. juanių (28 mlrd. JAV dolerių) į finansų sistemą per savo vidutinės trukmės paskolų bankams sistemą, skirtą likvidumui palaikyti.
Visgi to nepakaks kompensuoti paklausos šalies viduje susilpnėjimą.
Prekybos konfliktai ir silpna vidaus paklausa privertė Tarptautinį valiutos fondą (TVF) antradienį sumažinti 2019 metų Kinijai augimo prognozę nuo 6,2 proc. iki 6,1 procento.
Užsitęsęs prekybos karas su Jungtinėmis Valstijomis taip pat pakerta Kinijos ekonomiką.
Šią savaitę Pekinas paskelbė prastesnius nei tikėtasi rugsėjo mėnesio importo ir eksporto duomenis po to, kai minėtą mėnesį Vašingtonas įvedė naujus muitus.
