„Lietuva, kaip šalis, toje sistemoje yra, bet užpildyti deklaracijos vis tiek neleidžia. Tiesiog nepatvirtinama, nes reikia gauti patvirtinimą. Vakar prasprūdo viena įmonė, dėl to aš džiugiai sutikau tą naujieną, kad, atrodo, jau viskas gerai“, – 15min sakė V.Janulevičius.
Lietuvos verslininkai apie tai, kad negali Kinijoje išmuitinti prekių, nes Lietuvos nebeliko kinų muitinės sistemoje, 15min pranešė ketvirtadienį. V.Janulevičius 15min antradienį informavo, kad ryte Lietuva vėl atsirado Kinijos muitinės sistemose ir šalies bendrovės galėjo užpildyti eksporto deklaracijas.
Tačiau netrukus Lietuvos įmonės ir vėl atsimušė tarsi į sieną.
„Šiandien situacija vėl prasta, viskas stovi“, – apgailestavo V.Janulevičius. Jis tvirtino, kad vakar į Kiniją iš Lietuvos pajudėjusį krovinį gali tekti apsukti.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas aiškino, kad kinai Lietuvos vardo išnykimą iš savo sistemų argumentuoja techniniais trukdžiais.
„Kinai tai vadina technine klaida – ir dabar nepripažįsta nieko, nes jei pripažins – bus pasekmės per Pasaulio prekybos organizaciją, Europos Komisiją. Jie dabar žaidžia žaidimus“, – sakė V.Janulevičius.
Pasak jo, Lietuvos įmonės, turinčios daugiau gamybinių filialų skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, ko gero, veiklą daugiau vykdys per ten.
Į Kiniją eksportuojantis verslininkas: niekas nevyksta
Tai, kad Lietuvos įmonių kroviniai ir toliau nepatenka į Kiniją, patvirtino ir medieną eksportuojantis verslininkas (pavardė redakcijai žinoma), praėjusią savaitę 15min pirmasis pranešęs apie nesklandumus kroviniams atvykus į Kinijos uostus.
„Niekas apie tai Kinijoje nekalba, kad grįžo Lietuva į sistemas, kaip ir niekas nekalbėjo, ar Lietuva buvo ištrinta iš sistemos. Apie tai nėra jokių oficialių pranešimų. Nesvarbu, ar tame sąraše Lietuva yra, ar nėra, eksportas iš Lietuvos yra neįmanomas. Muitinė nepriima dokumentų, susijusių su Lietuva“, – kalbėjo verslininkas.
„Yra 30 konteinerių, kurie buvo pradėti muitinti, juos sustabdė ir laiko jau savaitę, niekas nevyksta. Nesako nei taip, nei ne. Kiekviena diena kainuoja po 100 dolerių už konteinerį. Vakarykščiai pranešimai buvo skambūs – realiai niekas nesutvarkyta ir nėra jokių ženklų, kad bus komentarų iš Kinijos pusės“, – pridūrė verslininkas.
Jo įmonės kroviniai sustabdyti uoste, nors oficialiai nėra atmesti. Įprastai klausimas, ar krovinius galima importuoti į Kiniją, išsprendžiamas per tris darbo dienas. Verslininkas teigė, kad likę jo įmonės kroviniai, dar plaukiantys į Kinijos uostus, perparduodami kitų šalių bendrovėms.
Stoja ir importas
Tačiau dar blogesne žinia Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas pavadino tai, kad jau ima stoti ir importas iš Kinijos į Lietuvą.
„Kas tikrai blogai šiandien, ko nesitikėjau, kad stovi iš Kinijos išsiunčiamų prekių eksportas į Lietuvą – apmokėtų prekių ir atstovėjusių mėnesio eilę į konteinerį. Apmokėtas krovinys, išlaukta eilėje ir jo nepakrauna, nes muitininkai ieško priekabių. Dešimt įmonių susidūrė su ta pačia situacija“, – sakė V.Janulevičius.
Pasak jo, vakar į jūrinius konteinerius buvo pakrautos tik pavienių lietuviškų įmonių prekės.
„Pavyksta 10–20 proc., o 80 proc. stovi. Ir čia jau žymiai skaudesnis dalykas, kuriam greitu laiku gali nebūti pakaitalo. Taigi reikės žiūrėti, ką daryti“, – pabrėžė V.Janulevičius.
Blokuoja pervedimus į Lietuvos bankų sąskaitas
Lietuvos ir Kinijos prekybos asociacijos generalinis direktorius Rokas Radvilavičius15min pritarė, kad nors oficialių nurodymų nėra, Kinijos verslas stengiasi apriboti veiklą su Lietuva.
„Jau dabar viduje jaučiamos rekomendacijos įmonėms – ir per bankus, ir ne per bankus – neoficialiai taip pat, norėčiau pasakyti, apriboti veiklą su Lietuva. Yra daug valstybinių įmonių, kitos ne valstybinės, bet jos supranta, kad dirbant su Lietuva gali susilaukti tam tikrų – vėlgi netiesioginių – trikdžių viduje. Visi supranta, nors oficialiai nieko nėra pareikšta“, – pabrėžė R.Radvilavičius.
Pasak jo, gruodžio pradžioje pasirodė žinių, kad kai kurie Kinijos bankai į Lietuvos bankus nebeleidžia pervesti pinigų. Tai paskatino dalį įmonių suskubti atsidaryti sąskaitas užsienio bankuose.
„Manau, kad ilgainiui pradės ir dukterines įmones atidaryti užsienio šalyse. Vis daugiau verslo vykdymo pereis į kitas šalis – ir mokesčiai bus mokami kitose šalyse, ir panašiai“, – prognozavo R.Radvilavičius.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį paprašė Europos Komisijos įsikišti sprendžiant Lietuvos prekybos su Kinija trikdžius.
Ministras antradienį tvirtino, kad informacija tiek apie Lietuvos išbraukimą iš Kinijos muitinės sistemų, tiek apie jos grįžimą atgal yra prieštaringa.
„Girdime skirtingus signalus. Manau, gal specialiai daromi tokie dalykai, kad sunku būtų įvertinti pasekmes. Dėl to kreipiausi į EK prašydamas ne tik padėti Lietuvai šioje situacijoje, nes tai prekybos politikos dalis, bet ir išsiaiškinti situaciją, kad matytume visą vaizdą, nes jis prieštaringas“, – kalbėjo ministras.
Kinijos ir Lietuvos santykiai pašlijo Lietuvai ėmus megzti glaudesnius santykius su Taivanu.
Liepą paskelbta apie planus Lietuvoje atidaryti Taivano atstovybę ir jos pavadinime naudoti ne sostinės Taipėjaus, o šios salos vardą. Kinija paskelbė, kad tokį sprendimą laiko prieštaraujančiu „vienos Kinijos politikai“, kuri neleidžia Taivano traktuoti kaip nepriklausomos šalies. Kitose Europos šalyse atstovybės veikia Taipėjaus vardu.
Rugpjūčio 10 dieną Kinija iš Lietuvos konsultacijoms atšaukė ambasadorių Shen Zhifei. Į Lietuvą rugsėjo pradžioje grįžo ir ambasadorė Diana Mickevičienė.
Atstovybė buvo atidaryta lapkričio 18 dieną.
Reaguodama į šį žingsnį, Kinija lapkričio pabaigoje pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva – šalyse nebedirbs ambasadoriai, bet diplomatinėms atstovybėms vadovaus reikalų patikėtiniai.
