„Bendrovės vadovybė, telkdama visas pastangas, dirba itin kryptingai siekdama maksimaliai išgauti ekonominę naudą iš visų įmonėje esančių veiklos barų. Anksčiau bendrovėje nebuvo dirbama dėl lijalinių vandenų išvalymo iki tokio lygmens, kad būtų juos galima realizuoti, kaip tamsųjį naftos produktą, atitinkantį prekiniam mazutui taikomus kokybinius reikalavimus“, – sakė AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Bendrovė priima balastinius ir lijalinius vandenis, užterštus naftos produktais, iš į Klaipėdos uosto bendroves atplaukiančių laivų ir juos nukreipia į turimus valymo įrenginius. Pastaruosius sudaro: pirminiai valymo įrenginiai, nuotėkų kaupimo talpyklos, mechaninio valymo bei biologinio valymo įrenginiai. Po visų atliktų valymo stadijų naftos produktai yra atskiriami nuo lijalinių vandenų ir yra grąžinami tolimesniam perdirbimui, kurio metu „Klaipėdos nafta“ pagamina prekinį produktą.
Anot R.Masiulio, svarbu tai, jog sėkmingai bendrovėje veikiantis verslo modelis ir dar vienas naujai išgrynintas galimų pajamų rezervas sudarys sąlygas labiau didinti valstybinės įmonės pelningumo rodiklį. Būtent toks verslo modelis sudaro sąlygas bendrovei didinti pajamas pastaraisiais atvejais, pirma, kai yra priimami išvalymui lijaliniai vandenys ir antra, parduodant jau išvalytus bei perdirbtus naftos produktus.
Bendrovėje esantys valymo įrenginiai atitinka pačius aukščiausius ekologinius standartus ir į jūrą išleidžiamame vandenyje pavojingų teršalų kiekis yra 5 kartus mažesnis nei numato standartai. Per metus „Klaipėdos nafta“ surenka ir išvalo apie 400 tūkst. m³ lijalinių vandenų.
Valstybei priklauso 70,63 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų.
