Praėjusių metų pabaigoje agentūra „Investuok Lietuvoje“ informavo, kad Lietuvoje smarkiai sumažėjo tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Per pirmąjį 2025-ųjų pusmetį pritraukta beveik perpus mažiau projektų ir 16 kartų mažiau tiesioginių užsienio investicijų į ilgalaikį turtą nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais.
Atsakymų, kaip sėkmingai pritraukti investuotojus, stabilizuoti investicijų srautą, galėtume paieškoti Singapūre.
Singapūro Respublika – nedidelė, bet ekonomiškai stipri Pietryčių Azijos valstybė. Nepriklausomybę ši šalis paskelbė 1965 m., o šiuo metu tai viena iš ryškiausių ir dinamiškiausiai besivystančių valstybių. Pasirinktas kryptingos ekonominės plėtros ir infrastruktūros modernizavimo kelias, daugiakultūrės visuomenės puoselėjimas leido Singapūrui tapti pažangiu, sėkmingai užsienio investicijas traukiančiu regiono centru.
Įvairiuose tarptautiniuose reitinguose Singapūras nuolat užima itin aukštas pozicijas ir yra pristatomas kaip viena patraukliausių vietų tiesioginėms užsienio investicijoms. Pavyzdžiui, pagal finansinių paslaugų platformos „BrokerChooser“ sudarytą pasaulinį TUI pritraukimo reitingą, Singapūras 2024 metais ketvirtą kartą iš eilės užėmė pirmąją vietą.
Tyrime, remiantis Pasaulio banko duomenimis, nagrinėti 30-ies stambiausių pasaulio ekonomikų TUI srautai 2021–2024 m. laikotarpiu. Paaiškėjo, kad Singapūras – aiškus lyderis. Šalies vidutinės grynosios TUI įplaukos per ketverius metus siekė 29,17 proc. BVP. Tai keturiskart daugiau nei Švedijos (6,46 proc.), kuri reitinge buvo antra, ir kone šešis kartus daugiau nei trečioje vietoje likusių Jungtinių Arabų Emyratų (5,16 proc.).
2025 metų rugsėjį sudarytame pasauliniame finansų centrų reitinge („Global Financial Centres Index“) Singapūras išlaikė ketvirtą vietą, labai nežymiai, vos vienu tašku atsilikęs nuo Honkongo. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos duomenimis, 2023 m. Singapūras pritraukė apie 159,6 mlrd. JAV dolerių TUI ir tapo trečia pagal dydį užsienio investicijų gavėja pasaulyje po JAV ir Kinijos.
Kurdamas savo įvaizdį Singapūras pabrėžia savo stiprybes. Šalyje veikia stabili teisinė sistema, tvarkos yra prognozuojamos, o intelektinė nuosavybė – gerbiama ir saugoma. Investuotojams tai signalizuoja apie mažesnes teisines rizikas, galimybę lengviau planuoti ilgalaikes investicijas, sudaryti sutartis, licencijuoti technologijas ir pan. Ypač akcentuojami šie Singapūro kaip TUI traukos centro pranašumai:
- palanki ir aiški reguliacinė sistema. Šalis išsiskiria skaidrumu ir verslui itin palankia aplinka, palengvinančia užsienio bendrovių steigimą ir veiklos pradžią.
- Patogi geografinė padėtis. Strategiškai geroje Pietryčių Azijos regiono vietoje įsikūręs Singapūras tampa puikiu centru įmonėms, siekiančioms plėstis visoje Azijoje ir lengvai pasiekti sparčiai augančias rinkas.
- Aukštos kvalifikacijos specialistai. Šalyje gausu gerai išsilavinusių, kelias kalbas mokančių kvalifikuotų darbuotojų, todėl įmonės gali nesunkiai rasti reikiamos darbo jėgos.
- Konkurencingi mokesčių sprendimai. Singapūro valdžia taiko įvairias mokestines skatinamąsias priemones, dėl kurių šalis tampa itin patraukli tarptautiniam verslui ir investicijoms.
Singapūro TUI prioritetai – didžiausią augimo potencialą turinčios ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios sritys, tokios kaip puslaidininkiai ir pažangioji gamyba, biomedicina ir tikslioji medicina (angl. precision medicine), dirbtinis intelektas ir skaitmeninės technologijos, finansinės paslaugos ir kompanijų valdymas, tvarūs produktai ir žaliosios ekonomikos iniciatyvos.
Kurdamas savo įvaizdį Singapūras pabrėžia savo stiprybes.
Singapūras yra viena palankiausių jurisdikcijų užsienio kapitalui investuoti, nes užsieniečiams paprastai nereikia steigti bendrų įmonių ar perleisti valdymo ir kontrolės vietos partneriams. Vietiniams ir užsienio investuotojams taikomi tie patys pagrindiniai įstatymai. Investavimo paskatos ir rėmimo schemos dažniausiai priklauso nuo to, ar investicinis pasiūlymas atitinka atsakingų valstybės agentūrų kriterijus. Šalis netaiko apribojimų pelno ar kapitalo reinvestavimui bei repatriacijai, o išplėtota teismų ir ginčų sprendimo sistema (komercinis teismas, tarptautinis arbitražas ir mediacija) užtikrina sutarčių vykdymą ir sprendimų skaidrumą bei efektyvų įgyvendinimą.
Ekonominės plėtros taryba (angl. Economic Development Board) yra pagrindinė už TUI atsakinga institucija Singapūre. Ji koordinuoja investicijų skatinimą, konsultuoja vietos ir užsienio įmones, padeda verslui gauti valstybės paskatas, užtikrina grįžtamąjį ryšį tarp investuotojų ir valdžios institucijų.
Šalis atvira užsienio investicijoms, tačiau joje taikomos išimtys kai kurioms sritims, laikomoms kritiškai svarbiomis nacionaliniam saugumui, pvz., telekomunikacijoms, turinio transliavimui, šalies naujienas skelbiančiai žiniasklaidai, finansinėms, teisinėms ir apskaitos paslaugoms, jūrų ir oro uostams, nuosavybės įgijimui. Pagal šalies teisę, įmonių steigimo dokumentuose gali būti nustatyti ribojimai užsienio asmenims būti tų įmonių akcininkais. 2023 m. įvestas investicijų tikrinimo mechanizmas suteikia Prekybos ir pramonės ministerijai teisę subjektus priskirti prie itin svarbių nacionaliniam saugumui ir teisiškai įpareigoti juos laikytis taisyklių dėl nuosavybės ribojimų užsieniečiams ir jų skyrimo aukšto lygio vadovais.
Singapūre verslo steigimo procesas yra vienas trumpiausių pasaulyje – įmonę galima įregistruoti vidutiniškai per 2,5 dienos. Tokią spartą leidžia užtikrinti įmonių registrą prižiūrinti apskaitos ir įmonių reguliavimo tarnyba (angl. Accounting and Corporate Regulatory Authority, ACRA), valdanti skaitmeninę platformą BizFile. Tai elektroninė sistema, per kurią registruojamos įmonės ir teikiami su jomis susiję dokumentai.
Platforma leidžia visus pagrindinius registravimo veiksmus atlikti internetu, todėl nereikia fiziškai vykti į valstybines įstaigas. Užsienio investuotojai per šią sistemą gali registruoti įvairias verslo formas, pavyzdžiui, privačias ribotos atsakomybės bendroves ar užsienio įmonės filialus. Lengvai valdoma vartotojo paskyra daro procesą aiškų ir patogų.
BizFile taip pat užtikrina konkurencingas elektroninių paslaugų kainas ir skaidrumą. Platformoje taikomi aiškūs mokesčiai, todėl investuotojai gali tiksliai planuoti verslo steigimo ir įmonės bylos administravimo kaštus. Be to, ACRA tvarko išsamią registruotų subjektų duomenų bazę ir leidžia atlikti partnerių patikrą bei įvertinti įmonių struktūrą ir istoriją. Sistema veikia visą parą ir daugumą operacijų apdoroja greitai, todėl yra ypač patogi tarptautinėms įmonėms, dirbančioms skirtingose laiko juostose. BizFile integruota su kitų institucijų, pvz., mokesčių administratoriaus, socialinį draudimą prižiūrinčių įstaigų sistemomis. Tai leidžia išvengti pasikartojančio duomenų teikimo ir užtikrina, kad skirtingos valstybės institucijos turėtų tą pačią informaciją.
Vienas iš esminių Singapūro privalumų – palanki geografinė padėtis, dėl kurios lengva pasiekti kitas rinkas. Šalis įsikūrusi strategiškai svarbioje Azijos–Ramiojo vandenyno regiono kryžkelėje, netoli pagrindinių tarptautinės prekybos ir laivybos maršrutų. Todėl ji yra patraukli kaip logistikos, tranzito ir regioninių būstinių centras, leidžianti įmonėms greitai patekti į kitas Pietryčių Azijos šalis.
Valstybė turi platų laisvosios prekybos susitarimų tinklą – šiuo metu įgyvendinami 28 susitarimai. Tai palanku Singapūre veikiantiems eksportuotojams ir investuotojams, kurie gauna įvairių naudų, pvz., jiems gali būti taikomi mažesni muitai, sudaromos palankesnės sąlygos patekti į tam tikrus sektorius ir rinkas, sustiprinama intelektinės nuosavybės apsauga.
Infrastruktūra – kitas dažnai pabrėžiamas investicijų pritraukimo veiksnys, turintis tiesioginės įtakos verslo patogumui, efektyvumui, sąnaudoms. Modernūs transporto tinklai, patikimas elektros energijos tiekimas, pažangios logistikos sistemos ir spartus plačiajuostis internetas Singapūre sudaro sąlygas sklandžiai įmonių veiklai. Vyriausybė nuolat investuoja į infrastruktūros tobulinimą, pavyzdžiui, sparčiai diegia 5G technologijas, kurios daro šalį ypač patrauklią elektroninės prekybos, debesų kompiuterijos bei išmaniųjų technologijų sektoriuose veikiantiems investuotojams.
Daugelyje kitų Pietryčių Azijos valstybių infrastruktūra tebėra nepakankamai išvystyta. Singapūro Vyriausybė reikšmingai didina investicijas į infrastruktūrą, pvz., 2024 m. nacionaliniame biudžete šiam tikslui buvo numatyta 93 mlrd. Singapūro dolerių (apie 72 mlrd. JAV dolerių). Finansuojami transporto, urbanistinės plėtros, komunalinio ūkio tinklų ir kiti projektai. Ypatingas dėmesys skiriamas viešojo transporto sistemos vystymui.
Šaltiniuose dažnai minima, kad Singapūro mokesčių sistema – viena iš palankiausių verslui pasaulyje. Šalyje taikomas platus mokestinių lengvatų, subsidijų ir dotacijų spektras – nuo bendrųjų verslo skatinimo priemonių iki tikslinių programų, pritaikytų konkretiems sektoriams, skirtingų dydžių ar net augimo etapų įmonėms. Už investicijų skatinimą atsakingos šios valstybinės agentūros:
- jau minėta Singapūro ekonominės plėtros taryba, pavaldi Prekybos ir pramonės ministerijai.
- „Jurong Town Corporation“, daugiausia dėmesio skirianti užsienio investicijų pritraukimui į gamybos sektorių. Valdo pramonės parkus, rūpinasi gamybos įmonių infrastruktūra bei įrenginiais.
- „Enterprise Singapore“ skatina startuolių ir jau įsitvirtinusių įmonių augimą, siūlo įvairias programas ir išteklius, padedančius įmonėms diegti inovacijas, plėstis ir tapti tarptautinėmis.
Tiek vietos, tiek užsienio įmonėms Singapūre taikomas fiksuotas 17 proc. pelno mokesčio tarifas nuo apmokestinamųjų pajamų. Verta paminėti, kad šalyje galioja įvairios lengvatos, dėl kurių daugumai mažų ir vidutinių įmonių mokestis gali būti dar sumažintas. Singapūre nėra kapitalo prieaugio mokesčio, kuriuo būtų apmokestinamas pelnas, gautas pardavus turtą, akcijas ar finansines priemones – tai taip pat labai patrauklu investuotojams.
Dar viena paskata – pradedančiųjų įmonių mokestinė lengvata (angl. Start-Up Tax Exemption, SUTE), skirta palengvinti startuolių veiklos pradžią, sumažinant apmokestinamųjų pajamų mokesčio naštą. Ši priemonė rodo valstybės siekį skatinti naujų įmonių kūrimąsi ir augimą, suteikiant joms palankesnes sąlygas. Pagal 2024 m. galiojusią tvarką, jei per pirmuosius ataskaitinius metus nauja įmonė uždirbo 100 tūkst. Singapūro dolerių (arba apie 77 tūkst. JAV dolerių), mokesčių nereikia mokėti nuo 75 proc. šios sumos, o uždirbus antrąjį
100 tūkst. Singapūro dolerių neapmokestinama pusė šios sumos.
Lengvata taikoma pirmus trejus metus iš eilės nuo įmonės įsteigimo, net jei pradžioje ji negauna pajamų. Pvz., jei verslas apmokestinamąsias pajamas pradeda generuoti tik trečiaisiais metais, išskaita bus taikoma tik tais metais, nes jie bus paskutiniai, kai šiam verslui galioja SUTE lengvata.
Vėliau šie startuoliai ir kitos SUTE kriterijų neatitinkančios įmonės gali pretenduoti į dalinio atleidimo nuo mokesčio lengvatą. Pagal ją nuo mokesčio gali būti atleidžiama 75 proc. nuo pirmųjų įmonės uždirbtų 10-ies tūkstančių Singapūro dolerių ir 50 proc. nuo likusios apmokestinamųjų pajamų dalies – bet ši dalis negali viršyti 190 tūkst. Singapūro dolerių (147 tūkst. JAV dolerių).
Tarp Singapūro siūlomų tikslinių, konkrečioms veikloms taikomų paskatų:
- įmonių pionierių skatinimo programa, pagal kurią iniciatyvios, pažangios, didelės pridėtinės vertės produktus gaminančios ar paslaugas teikiančios bendrovės gali kreiptis dėl verslo pionierės statuso. Jis suteikia teisę nustatytu laikotarpiu (5–15 metų) naudotis pelno mokesčio lengvata.
- Inovatyvių įmonių rėmimo schema, pagal kurią leidžiama iš apmokestinamųjų pajamų sumos atimti sumą, keturis kartus didesnę nei įmonės išlaidos, investuotos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijų diegimą (t. y. leidžiami 400 proc. atskaitymai).
- Apyvartinio kapitalo paskolos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Galima gauti iki 500 tūkst. Singapūro dolerių (apie 388 tūkst. JAV dolerių) dydžio paskolą be užstato laikotarpiui iki 5 metų. Valstybė dengia 50 proc. su paskola susijusios rizikos (naujų, veikiančių trumpiau nei penkerius metus įmonių atveju dengiama 70 proc. rizikos).
- Dvigubi internacionalizacijos išlaidų atskaitymai. Šalies įmonės, besiplečiančios į užsienį, gali susimažinti apmokestinamų pajamų dydį, iš jų atimdamos sumą, lygią 200 proc. tarptautinei plėtrai skirtų išlaidų.
- Globalios prekybos rėmimo programa. Tam tikrus reikalavimus atitinkančių pasauline prekyba ar su ja susijusiomis veiklomis besiverčiančių kompanijų pajamos gali būti apmokestinamos lengvatiniais 5 proc., 10 proc. arba 15 proc. tarifais.
- Centrinių būstinių rėmimas. Tam tikros mokesčių lengvatos gali būti taikomos šalyje įsikūrusioms tarptautinių kompanijų centrinėms būstinėms, atsižvelgiant į jų ekonominius įsipareigojimus Singapūrui.
Svarbu paminėti, kad Singapūre gyvena daugybė kinų, malajų, indų ir kitų tautybių atstovų, kitaip tariant, šalyje vyrauja daugiakultūrė atmosfera, o neutralia ir pagrindine verslo komunikacijos kalba yra pasirinkta anglų kalba. Tai dar vienas Singapūro privalumas tarptautinių įmonių, kurios svarsto pradėti veiklą šalyje ir nori išvengti nesklandumų dėl kalbos barjero, akyse. Aukštas gyventojų anglų kalbos žinių lygis ir geras kitų pagrindinių Azijos šalių kalbų mokėjimas naudingas įmonėms, siekiančioms plėstis į kitas rinkas.
„Lloyds Bank“ pateiktoje Singapūro investicijų klimato analizėje atkreipiamas dėmesys ir į keletą šalies investicinės aplinkos trūkumų. Pažymima, kad Singapūro ekonomika yra itin atvira ir stipriai priklausoma nuo eksporto, todėl gali jautriai reaguoti į pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos svyravimus ir pasaulines krizes. Kaip ir daugumoje išsivysčiusių šalių, čia susiduriama su visuomenės senėjimo ir lėtesnio, nuosaikesnio augimo problemomis, todėl nuolat ieškoma naujų ilgalaikių ekonomikos variklių.
Pastebima, kad technologijų sektoriuje vis dar trūksta darbo jėgos, tačiau gauti leidimą dirbti darosi vis sunkiau. Kai kuriais atvejais investuotojams abejonių kelia administracinių paskatų skaidrumas ir menkas Singapūro dolerio tarptautiškumas, mažinantis finansinį verslo lankstumą. Šalis veikia kaip laisvasis uostas, o pramonės įmonėms nesiūloma tarifinė apsauga. Be to, kaštus didina nemenki akcizai alkoholiui, tabakui, automobiliams ir naftos produktams. Sunkumų gali kelti ir žodžio laisvės ribojimai, o privataus ir viešojo kapitalo bendrovių dominavimas kai kuriuose sektoriuose gali silpninti konkurenciją ir atgrasyti naujas investicijas.
Stiprius ekonominius pagrindus turintis ir strategiškai gerą padėtį užimantis Singapūras pastaraisiais metais susiduria su talentų trūkumo problema. Tarptautinės įdarbinimo kompanijos ManpowerGroup atliktos apklausos duomenimis, 2025 m. šalis pateko tarp labiausiai talentų stokojančių valstybių – apie 83 proc. įmonių teigia sunkiai randančios aukštų kompetencijų darbuotojų.
Pvz., itin didelis jų stygius juntamas informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje. Ankstesnėmis prognozėmis, 2023 m. šaliai turėjo pritrūkti apie 60 tūkst. šios srities specialistų, o Singapūro švietimo sistema parengia tik apie 2,8 tūkst. informacinių ir ryšių technologijų absolventų per metus. Be to, tik apie trečdalis technologijų sektoriaus darbuotojų yra vietiniai, vadinasi, didelę dalį darbo jėgos sudaro užsieniečiai.
Spręsdama šią problemą, šalies Vyriausybė ėmėsi priemonių pritraukti specialistų iš užsienio. Pvz., 2021 metų pradžioje startavo patyrusiems technologijų ekspertams ir verslininkams skirta viza Tech.Pass. Dideles pajamas uždirbantiems arba išskirtiniais pasiekimais tam tikrose srityse (verslo, meno, kultūros, sporto, akademinėje ar mokslinėje veikloje) pasižymintiems užsieniečiams nuo 2023 metų pradžios gali būti suteikiamas penkerius metus su galimybe pratęsti galiojantis leidimas ekspertams (angl. Overseas Networks & Expertise (ONE) Pass). Jį gavę talentai gali vienu metu dirbti keliose Singapūro įmonėse.
Kartu šalyje stiprinamas vietos talentų ugdymas ir siekiama mažinti priklausomybę nuo užsienio darbuotojų, kurie sudaro apie 40 proc. visos Singapūro darbo jėgos. Pvz., skatinant samdyti vietos gyventojus, 2021 m. užsieniečių įdarbinimo paslaugų sektoriuje dalis sumažinta nuo 38 proc. iki 35 proc. Be to, pristatyta keletas vietos talentų ugdymo iniciatyvų, tarp kurių:
- „Singapore Global Executive Programme“ – tai verslo lyderių karjeros programa, suteikianti mažesnę nei trejų metų darbo patirtį turintiems singapūriečiams įsilieti į greitai augančias ar stambias, globaliu mastu veikiančias šalies įmones ir ugdyti tarptautinės kompanijos vadovams būtinas kompetencijas, ypač – semtis patirties užsienyje;
- Iniciatyva SkillsFuture, suteikianti galimybes Singapūro gyventojams tobulinti kvalifikacijas visą gyvenimą. Pagal šią iniciatyvą gali būti finansuojami kvalifikacijos kėlimo kursai, teikiami kreditai tam tikrų mokymų ir veiklų išlaidoms padengti, remiamas studijas ką tik baigusių asmenų apmokymas darbo vietoje.
Singapūro gebėjimą pritraukti gausius TUI srautus labiausiai lemia palanki mokestinė aplinka, kvalifikuota darbo jėga ir gerai išvystyta infrastruktūra. Santykinai žemas pelno mokesčio tarifas didina šalies patrauklumą tarptautinėms įmonėms, nes leidžia efektyviau planuoti kaštus ir investicijų grąžą. Pakankama išsilavinusios, kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla reiškia, kad įmonė patirs mažesnes darbuotojų apmokymo išlaidas, o jos produktyvumas, tikėtina, išaugs.
Tai ypač svarbu technologijų ir kitose aukštą pridėtinę vertę kuriančiose srityse veikiantiems verslams. Galiausiai, gerai išplėtota ir patikima infrastruktūra mažina veiklos sutrikimų tikimybę, leidžia užtikrinti sklandžią logistiką ir didina bendrą verslo efektyvumą. Dėl šių priežasčių Singapūras dažnai vertinamas kaip patraukli, stabili ir tarptautinėms įmonėms palanki šalis.
Lakoniška Singapūro investicinio klimato apžvalga leidžia suprasti, kaip šalis virto sėkmingu TUI traukos centru. Tai nėra savaiminis ekonominės raidos rezultatas, bet ilgalaikės, nuoseklios ir instituciškai įtvirtintos valstybės politikos pasekmė. Matyti, kad investuotojų sprendimus lemia ne tik įsikūrimo šalyje sąnaudų dydis ir administracinių procedūrų trukmė, bet ir platesnės reguliacinės aplinkos kokybė – aiškios taisyklės, nuoseklus jų taikymas, politinių ir teisinių pokyčių nuspėjamumas.
Kitaip tariant, investicinis patrauklumas nemaža dalimi priklauso nuo to, kiek valstybė geba sumažinti neapibrėžtumą, galintį reikšmingai paveikti ilgalaikius verslo planus. Prioritetas turėtų būti teikiamas kryptingai nacionalinės ekonomikos transformacijai, apibrėžiant sektorius, kuriuose siekiama augimo, taip pat ugdant kompetencijas ir gerinant infrastruktūrą.
