Atsakymą į šį klausimą nagrinėjome naujausiame „Goindex“ podkaste, kuriame Monika Savičė, psichoterapijos praktikė, medikė, kognityvinės elgesio terapijos ekspertė ir puslapio „Isjausk.lt“ įkūrėja bei Marijus Kalesinskas, vienas iš „Goindex“ pensijų fondo įkūrėjų ir valdybos narys, dalijosi įžvalgomis apie tai, kodėl „pirkti“ ateičiai yra sudėtingiau nei įsigyti trokštamą prekę dabar, ir kokios psichologinės kliūtys trukdo formuoti sveikus finansinius įpročius.
Taupymo esmė ir laiko svarba
„Laikas yra pinigai“ – ši frazė plačiai žinoma ir dažnai vartojama. Tačiau kodėl ji taip svarbi, kai kalbame apie pensiją ir taupymą ateičiai? Marijus Kalesinskas, vienas iš „Goindex“ pensijų fondo įkūrėjų ir valdybos narys, turintis beveik 30 metų patirtį investavimo ir pensijų fondų valdymo srityje, teigia: „Kuo anksčiau pradėsite taupyti, tuo daugiau laiko turėsite, kad jūsų investicijos išaugtų. Vidutinė Lietuvos gyventojų, sulaukiančių pensijos amžiaus, gyvenimo trukmė siekia apie 80 metų, todėl pradėti taupyti kuo anksčiau yra itin svarbu, o tam reikalinga pagalvoti apie ateitį, ne tik džiaugtis šia diena.“
Be to, dažnai žmonės klysta manydami, kad taupyti nėra iš ko. Anot M.Kalesinsko, taupymas gali prasidėti ir nuo mažų sumų – svarbiausia yra pradėti. Kita dažna klaida – įsitikinimas, kad pensijos nesulauksime. Tačiau statistika rodo, kad jauni žmonės turi net 70–80 % tikimybę sulaukti pensinio amžiaus ir vidutiniškai gyventi pensijoje apie 16–17 metų.
Mąstymo klaidos ir psichologinės baimės
Monika Savičė, psichoterapijos praktikė, medikė, kognityvinės elgesio terapijos ekspertė ir puslapio „Isjausk.lt“ įkūrėja, pabrėžia, kad viena iš pagrindinių problemų – nepasitikėjimas sistema, kurią nuolat veikia reformos. „Žmonės linkę nerimauti dėl to, ko negali kontroliuoti. Nepasitikėjimas institucijomis kyla iš istorinių neigiamų patirčių, todėl daugelis tiki, kad tik patys gali pasirūpinti savo gerove“, – teigia M.Savičė.
Tuo tarpu Vakarų šalyse, tokiose kaip Belgija,Olandija ar Skandinavijos šalyse žmonės labiau pasitiki institucijomis, nes mato pozityvius pavyzdžius – senelius, kurie pensijoje gyvena oriai, ir tėvus, kurie anksti pradeda ruoštis senatvei. Lietuvoje situacija taip pat gerėja – gyvenančiųjų ant skurdo ribos procentas mažėja.
Psichologinės išlaidavimo kliūtys
„Psichologinės kliūtys – tai gili mūsų baimė prarasti ką nors dabar, kad vėliau galėtume gauti daugiau“, – komentuoja M.Savičė. Ji taip pat akcentuoja, kad dažnai maišome sąvokas „noriu“ ir „reikia“. Norėti galima daug, tačiau svarbu pagalvoti, ko iš tikrųjų reikės ateityje.
Mūsų smegenys natūraliai linkusios siekti trumpalaikio malonumo, nes istoriniuose kontekstuose žmonėms buvo būtina išgyventi čia ir dabar. Šiandien pasaulis pasikeitė, tačiau gebėjimas taupyti vis dar reikalauja pastangų. „Trumpalaikiai malonumai, kaip spontaniški pirkiniai, sukelia dopamino pliūpsnį, kuris, nors ir trunka neilgai, yra labai intensyvus. Tačiau mes turime galimybę rinktis ir mąstyti racionaliai“, – sako M.Savičė.
Kaip sau padėti?
Ekspertai siūlo kelis sprendimus:
-
Inventorizacija. Įvertinkite, kur išleidžiate pinigus, ir ar tai tikrai būtina.
-
Malonumų „detoksas“. Atsisakę nuolatinių dirgiklių, pavyzdžiui, socialinių tinklų ar impulsyvių pirkinių, turėsite daugiau aiškumo priimant racionalius sprendimus.
-
Asmeninės taisyklės. Sukurkite paprastas taisykles, pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį atidėti tam tikrą sumą taupymui. Įgyvendinus vieną taisyklę, galite įtraukti kitą.
-
Maži apdovanojimai. Pasiekus taupymo tikslą, pasilepinkite nedideliu apdovanojimu, kuris neturėtų viršyti sutaupytos sumos.
Finansinių įpročių formavimas reikalauja pastangų. Išsamesnių įžvalgų apie tai, kaip keisti savo požiūrį į išlaidas ir taupymą, galite rasti „Goindex“ podkaste, kurį moderavo nuomonės formuotoja, kolumnistė, komunikacijos agentūros „Think Twice“ įkūrėja Ieva Koncevičiūtė.
