Todėl prieš paspaudžiant mygtuką „Skelbti“, verta žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas bei galimą atsakomybę.
1. Teisė kalbėti nėra teisė žaloti
Kiekvienas žmogus turi teisę turėti įsitikinimus ir juos reikšti. Tai viena esminių demokratinės visuomenės teisių.
„Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Ji baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus teisė į garbę, orumą, privatų gyvenimą, reputaciją, saugumą ir nediskriminavimą.
Kritikuoti galima. Nesutikti galima. Viešai kelti klausimus galima.
Bet viešai „nuteisti“ žmogų be faktų, įrodymų ir konteksto – jau rizikinga“, – įspėja R.Joskaudienė.
2. „Čia tik mano nuomonė“ ne visada apsaugo
Viena dažniausių klaidų komentaruose – manyti, kad užtenka parašyti:„mano nuomone“, „galimai“, „man atrodo“, „visi žino“ – ir atsakomybės nebebus.
Teisėje labai svarbu atskirti du dalykus: Žinia – tai teiginys apie faktą, kurį galima patikrinti.
„Pavyzdžiui: „Jis pavogė pinigus.“ „Ši įmonė apgaudinėja klientus.“ „Tas specialistas klastoja dokumentus.“ Tokius teiginius reikia galėti įrodyti. Nuomonė – tai vertinimas, požiūris, įspūdis.
Pavyzdžiui: „Man ši paslauga nepatiko.“ „Jaučiausi suklaidintas.“ „Manau, kad komunikacija buvo neprofesionali.“
Nuomonė saugoma plačiau, bet ir ji turi ribas. Ji turi būti sąžininga, etiška, paremta bent tam tikru faktiniu pagrindu ir negali būti naudojama vien tam, kad žmogus būtų pažemintas“, – aiškino R.Joskaudienė.
3. Kuo skiriasi teisėta kritika nuo reputacijos žalojimo?
Teisėta kritika paprastai atrodo taip:
„2026 m. vasario 1 d. sumokėjau už prekę, tačiau jos negavau. Pardavėjui rašiau tris kartus, atsakymo negavau. Todėl šios patirties nerekomenduoju.“
Rizikingas, pasak R.Joskaudienės, komentaras atrodo taip:
„Vagys. Sukčiai. Apgaudinėja žmones. Neikit pas juos.“
Pirmuoju atveju žmogus aprašo faktus ir savo patirtį.
Antruoju – paskelbia kategoriškus kaltinimus, kuriuos gali reikėti įrodyti.
Dar vienas pavyzdys.
Galima rašyti:
„Nesutinku su šio politiko sprendimu, nes jis, mano vertinimu, nepagrįstas ir žalingas bendruomenei.“
Rizikinga rašyti:
„Jis nusikaltėlis, vagis ir turi sėdėti kalėjime“, jeigu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar kitų rimtų faktinių pagrindų.
„Kritikuokime veiksmus, sprendimus, paslaugas, viešą elgesį. Bet atsargiai su etiketėmis, kurios žmogų paverčia „nusikaltėliu“, „sukčiumi“, „smurtautoju“, „psichopatu“ ar „išsigimėliu“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
4. Atsakomybė gali būti ne tik moralinė
Už neteisėtą komentarą gali kilti kelios atsakomybės rūšys.
Civilinė atsakomybė.
Asmuo gali reikalauti paneigti tikrovės neatitinkančius ir jo garbę, orumą ar dalykinę reputaciją žeminančius duomenis. Taip pat gali būti prašoma neturtinės ar turtinės žalos atlyginimo.
„Tokiose bylose paskleisti duomenys laikomi neatitinkančiais tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Kitaip tariant, jeigu parašėte „jis pavogė“, gali tekti įrodyti, kad toks teiginys yra teisingas“, – aiškino teisininkė.
Baudžiamoji atsakomybė.
„Tam tikrais atvejais komentaras gali peržengti ir baudžiamosios teisės ribą – pavyzdžiui, šmeižimo ar neapykantos kurstymo atvejais. Tačiau baudžiamoji atsakomybė nėra automatinė už kiekvieną nemalonų ar grubų komentarą. Reikia vertinti konkretaus įstatymo požymius, paskleidimo būdą, turinį, auditoriją, tikslą ir pasekmes“, – teigė R.Joskaudienė.
Atsakomybė už neapykantos kalbą.
Pasak jos, komentarai apie žmogų ar žmonių grupę dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų gali tapti ne tik „nuomone“, bet ir neapykantos kurstymu.
Atsakomybė už nuotraukas, ekrano kopijas ir privatų gyvenimą.
Nereikėtų galvoti, kad jeigu žmogus „pats kaltas“, galima viešinti jo nuotrauką, asmens duomenis, susirašinėjimus, vaikų informaciją ar kitus privačius duomenis. Pasak teisininkės, net viešoje vietoje padaryta nuotrauka ne visada gali būti naudojama žmogui pažeminti ar jo reputacijai sugriauti.
5. Teismų praktika: socialiniai tinklai nėra „teisinė dykuma“
Lietuvos teismų praktikoje socialinių tinklų komentarai ir įrašai vertinami labai rimtai.
Vienoje naujoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino „Facebook“ įrašus, kuriuose asmenys ir juridinis asmuo buvo siejami su labai sunkiais kaltinimais. Teismas pabrėžė, kad net tokie žodžiai kaip „galimai“ ar klausimo forma ne visada reiškia, jog tai tik nekalta abejonė. Vertinama visuma: tekstas, kontekstas, formuluotės, auditorija ir tai, kokį įspūdį įrašas sudaro vidutiniam skaitytojui.
Kitoje byloje teismas pripažino, kad aštri kritika gali būti teisėta, jeigu ji iš esmės yra nuomonė, remiasi viešai prieinama informacija, turi faktinį pagrindą ir nėra skirta vien pažeminti.
Dar vienoje byloje dėl „Facebook“ komentaro Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad net vienas neapykantą kurstantis komentaras socialiniame tinkle gali būti pavojingas. Socialiniuose tinkluose komentarai sklinda greitai, pasiekia plačią auditoriją ir gali realiai skatinti priešiškumą.
6. Praktinė taisyklė prieš spaudžiant „skelbti“
R.Joskaudienės patarė prieš rašant komentarą, užduoti sau penkis klausimus:
Pirma. Ar tai, ką rašau, yra faktas, ar mano vertinimas?
Antra. Jeigu tai faktas – ar turiu įrodymų?
Trečia. Ar kritikuoju konkretų veiksmą, sprendimą, paslaugą, ar puolu žmogaus asmenybę?
Ketvirta. Ar būtina viešinti vardą, pavardę, nuotrauką, susirašinėjimą, vaikų duomenis ar kitą privačią informaciją?
Penkta. Ar taip pat ramiai šį sakinį pakartočiau teisme?
Jeigu į paskutinį klausimą atsakymas yra „ne“ – komentaro tekstą verta perrašyti.
7. Kaip komentuoti saugiau?
Vietoje:
„Jie sukčiai.“
Geriau:
„Sumokėjau už paslaugą, tačiau jos negavau. Turiu mokėjimo pavedimą ir susirašinėjimą. Šiuo metu kreipiausi dėl situacijos išsprendimo.“
Vietoje:
„Ji melagė ir aferistė.“
Geriau:
„Mano vertinimu, jos pateikta informacija neatitiko to, kas buvo sutarta raštu.“
Vietoje:
„Tokius reikia naikinti.“
Geriau nerašyti nieko. Tokia formuluotė gali būti vertinama kaip smurto ar neapykantos skatinimas.
8. Ką daryti, jeigu komentaras pažeidžia jūsų teises?
Pasak teisininkės, pirmiausia – nefiksuokite tik emocijų, fiksuokite įrodymus.
„Pasidarykite ekrano kopijas, kuriose matytųsi data, laikas, autoriaus profilis, komentaro tekstas ir kontekstas. Esant rimtesnei situacijai, galima svarstyti faktinių aplinkybių konstatavimą. Tada vertinti, ar pakanka paprašyti pašalinti komentarą ir paneigti informaciją, ar būtina kreiptis dėl civilinės atsakomybės, o neapykantos kalbos ar šmeižimo požymių atveju – ir dėl baudžiamosios atsakomybės“, – pridūrė ji.
