Kaip BNS sakė komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas, komitetas aptars dviejų klausimų, susijusių su viešųjų finansų tvarkymu ir valstybės skolinimusi, išankstines išvadas.
Pasak jo, jeigu parlamentarai neturės priekaištų, jas ir patvirtins, tačiau dėl rekomendacijų tarsis tik tada, kai komitete bus sutarta dėl visų išvadų.
Komiteto pirmininko teigimu, preliminariai vertinama, kad 2005-2006 metais finansinės disciplinos buvo pakankamai, 2007-aisiais ji pradėjo blogėti, o 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinės drausmės reikalavimus.
„Tai kaip reikiant pakenkė viešųjų finansų būklei – nebuvo jokios galimybės turėti bent kokį rezervą ir dėl to padidino poreikį apčiuopiamai skolintis, mažinti išlaidas ir didinti mokesčius 2009-2010 metais“, – BNS teigė S. Jakeliūnas.
Pirmas klausimas, į kurį komitetas Seimui turi pateikti išvadą – kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika.
Antruoju klausimu komitetas nustatė, kad Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais.
Pasak S. Jakeliūno, komiteto analizė rodo, kad Lietuva finansinės paramos galėjo kreiptis ne tik į Tarptautinį valiutos fondą, bet ir į Europos Komisiją.
„Galimybių buvo Lietuvai skolintis praktiškai tiek, kiek jai reikėjo. Ir žymiai pigiau, bent tris kartus pigiau“, – aiškino tyrimui vadovaujantis parlamentaras.
Generalinė prokuratūra yra gavusi Vyriausybės prašymą įvertinti finansų priežiūros institucijų darbą per 2009–2010 metų krizę. Visos per krizę veikusios buvusios finansų priežiūros institucijos šiuo metu prijungtos prie Lietuvos banko.
Parlamentinis tyrimas dėl veiksnių, lėmusių ekonominę krizę Lietuvoje, Seime truks iki spalio pabaigos.
