Sekite 15min Google
„Finansinė higiena labai panaši į dantų higieną: rezultatą lemia ne vienas didelis sprendimas, o kasdieniai įpročiai. Gera žinia ta, kad dauguma jų nieko nekainuoja, tik reikalauja šiek tiek disciplinos pradžioje“, – sako „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Ekspertė dalijasi dešimčia taisyklių, kurias verta pasitikrinti kiekvienam.
1. Pradėkite nuo įpročio, ne nuo sumos
Jei investuoti dar nesiryžtate, pradėkite nuo taupymo. Kas mėnesį atidėkite 5–10 proc. atlyginimo. Pavyzdžiui, 10 proc. nuo 1 500 eurų atlyginimo „į rankas“ per metus sudaro 1 800 eurų. Svarbiausia čia ne suma, o susiformavęs įprotis: kai taupymas taps savaime suprantamas, bus kur kas lengviau nuspręsti, kokią dalį ir kur investuoti.
2. Pirmiausia – sau
Dažna klaida – taupyti tai, kas lieka mėnesio pabaigoje. Tada dažniausiai nelieka nieko. Veiksmingiau apversti tvarką: algos dieną automatiniu pavedimu pervesti numatytą sumą į atskirą taupymo ar investavimo sąskaitą, o išlaidauti iš likučio. Dvi atskiros sąskaitos padeda atskirti kasdienius pinigus nuo tų, kurių liesti nereikėtų.
3. Pirmas tikslas – finansinė pagalvė
Rekomenduojama turėti lengvai pasiekiamą rezervą, siekiantį bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų, o nepastovias pajamas gaunantiems ar daugiau įsipareigojimų turintiems – ir didesnį. Lietuvoje padėtis gerėja: „Artea“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenimis, 2016 m. ilgiau nei metus iš santaupų būtų išgyvenę vos 3 proc. gyventojų, šiemet – 19 proc. Vis dėlto, 28 proc. santaupų užtektų daugiausia trims mėnesiams.
„Rezervas – tai ne tik pinigai, bet ir ramybė. Jis leidžia netekus darbo ar susidūrus su netikėta išlaida neskubėti skolintis ir neparduoti investicijų pačiu nepalankiausiu metu“, – pabrėžia dr. D.Kolmatsui.
4. Planuokite išlaidas, ne tik pajamas
Dauguma žino, kiek uždirba, tačiau kur kas mažiau – kiek ir kam išleidžia. Atspirties tašku gali tapti 50/30/20 taisyklė: apie pusę pajamų skirti būtinosioms išlaidoms, 30 proc. norams, 20 proc. taupymui ir investavimui. Proporcijas verta pritaikyti sau, o patį planą peržiūrėti bent kartą per metus.
5. Skola – įrankis, ne priešas ir ne dovana
Skola savaime nėra nei gerai, nei blogai. Būsto paskola asmeniniam naudojimui paprastai yra viena pigiausių skolinimosi formų ir padeda įsigyti poreikius atitinkantį būstą. Visai kas kita – greitasis kreditas su dviženklėmis palūkanomis atostogoms, vestuvėms ar naujausiam telefonui. Skolindamiesi vertinkite ne tik mėnesio įmoką, bet ir bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN). Naudingas orientyras – kad visų paskolų įmokos neviršytų 40 proc. pajamų: vertinant būsto kreditą, Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatai numato atsižvelgti į visus kredito gavėjo finansinius įsipareigojimus.
6. Apsaugokite svarbiausią turtą – savo pajamas
Kuriantiems šeimą, auginantiems vaikus ar mokantiems paskolą draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir sunkių ligų nėra prabanga. Statistika negailestinga: 2025 m. 47,1 proc. „Artea“ išmokėtų kritinių ligų išmokų atiteko jaunesniems nei 46 metų klientams, o jaunesniems nei 36 metų tenkanti dalis per dešimtmetį išaugo nuo maždaug 9 iki 21 proc.
Tuo metu, apklausos duomenimis, 27 proc. gyventojų apie finansinį pasirengimą sunkiai ligai net nesusimąsto, o dar 23 proc. nesidraudžia ir neturi pakankamų rezervų. Jau apsidraudusiems verta pasitikrinti draudimo sumą: tik maždaug kas trečias iš jų yra tikras, kad jos pakaktų.
„30 ar 40 metų dažniausiai yra tas etapas, kai dar mokama paskola, auga vaikai, o šeimos biudžetas laikosi ant vieno ar dviejų atlyginimų. Būtent tada pajamų netekti skaudžiausia“, – sako dr. D.Kolmatsui.
7. Nesivaikykite fantastinės grąžos
Istoriškai plačiai diversifikuoto akcijų portfelio ilgalaikė grąža siekia apie 8 proc. per metus, ir daugumai investuotojų to visiškai pakanka. Bandymai aplenkti rinką dažnai nepasiteisina net profesionalams: „S&P Dow Jones Indices“ duomenimis, 2025 m. 71 proc. aktyviai valdomų pasaulio akcijų fondų eurais nepralenkė savo lyginamojo indekso, o ilgesniais laikotarpiais atsiliekančiųjų dalis paprastai dar didesnė.
Nesvarbu, ar renkatės fondus, ETF, pavienes akcijas ar obligacijas, reguliarumas, diversifikacija ir mažesni mokesčiai ilgainiui lemia daugiau nei vienas „pataikytas“ sprendimas.
8. Pensijai pradėkite kaupti jau dabar
EBPO duomenimis, būsimas grynasis pensijos ir atlyginimo santykis Lietuvoje yra vienas žemiausių tarp šalių narių – mažiau nei 35 proc., kai vidurkis siekia 63 proc. Kitaip tariant, vien iš privalomų sistemų vidutines pajamas gaunantis žmogus gali tikėtis maždaug trečdalio buvusio atlyginimo. Todėl svarbiausias kaupimo sąjungininkas yra laikas.
„Artea“ skaičiavimais, esant 8 proc. vidutinei metinei grąžai, pradėjus 25-erių ir kas mėnesį atidedant po 300 eurų, iki 65-erių susikauptų apie milijoną eurų, nors iš savo kišenės būtų įmokėta tik 144 tūkst. Pradėjus dešimčia metų vėliau, tam pačiam tikslui prireiktų jau 690 eurų per mėnesį.
9. Nuolaida – dar ne sutaupymas
Didelė dalis prekybininkų vykdomų „minus 50 proc.“ akcijų yra skirtos pardavimams skatinti, o ne pirkėjo taupymui. Paprastas testas: ar pirkčiau šį daiktą už pilną kainą? Brangesniems pirkiniams verta taikyti 24 valandų ar net 30 dienų laukimo taisyklę. Atsakingesnis vartojimas naudingas ne tik piniginei, bet ir aplinkai.
10. Jei skamba per gerai, kad būtų tiesa, – greičiausiai netiesa
Augant gyventojų santaupoms, jie tampa vis patrauklesniu taikiniu sukčiams. Apklausos duomenimis, 32 proc. gyventojų per pastaruosius penkerius metus patyrė mėginimą finansiškai apgauti, kone kas dešimtas nukentėjo, o kas penktas nukentėjusysis prarado daugiau nei 500 eurų. Įspėjamieji ženklai: „garantuota“ didelė grąža, skubinimas, investavimo pasiūlymai socialiniuose tinkluose, prašymai įdiegti programėlę ar atskleisti prisijungimo duomenis. Prieš investuodami pasitikrinkite, ar paslaugų teikėjas turi licenciją, Lietuvos banko svetainėje.
„Nereikia visų 10 taisyklių įgyvendinti per vieną mėnesį. Pasirinkite vieną ar dvi, kurios šiandien jums aktualiausios, dažniausiai tai būna automatinis taupymo pavedimas ir finansinė pagalvė. Kai jos taps įpročiu, kiti žingsniai ateis lengviau“, – apibendrina dr. D.Kolmatsui.
