Nuosavo kapitalo grąža (ROE) sunyko nuo 9,5 proc. iki 3,2 proc., o pagrindinės veiklos pajamos sumenko 11 procentų.
Anot tarnybos, pelnas smuko pirmiausia dėl COVID-19 krizės sąlygomis padidėjusių atidėjimų galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti, tačiau Latvijos banko sektorius pademonstravo atsparumą tokios krizės sukeltam šokui. Kita vertus, COVID-19 krizės įtakos kol kas neįmanoma aiškiai įvertinti dėl vyriausybės įgyvendinamų paramos priemonių, tačiau neatmestina, jog bankų paskolų portfelio kokybė ateityje gali pablogėti.
Antrąjį šių metų ketvirtį moratoriumas buvo taikomas daugiau kaip 11,5 tūkst. paskolų, kurių bendra suma siekė 1,168 mlrd. eurų ir sudarė 8,9 proc. viso kredito portfelio.
Paskolų vietos klientams portfelis per antrąjį metų ketvirtį susitraukė 0,5 proc. iki 13,3 mlrd. eurų. Fizinių asmenų indėlių padaugėjo 3,6 proc., nefinansinių įmonių ir vyriausybės – 10,6 proc., o bendra indėlių suma metų viduryje siekė 17,8 mlrd. eurų.
