„Laikomės tos pačios retorikos, ką sako ECB. Jis sako, kad palūkanų normų augimas šiuo metu galimas tik pasibaigus turto pirkimo programoms, kurios, tikėtina, pasibaigs šių metų trečią ketvirtį. Tada galimas ir palūkanų normų augimas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė J.Markevičius.
Tačiau jis sako, kad ECB „niekaip nesufleruoja“, jog bazinių palūkanų normų keitimas tikrai įvyks.
„Sako, kad įvyks, jeigu duomenys rodys, kad tą daryti reikia. Tai rinkos išverčia, kad tikimasi 1 proc. šiemet ir dar 1 proc. – kitais metais. Tai rinkos tą kalbą išverčia į savo lūkesčius“, – sakė LB atstovas.
Pasak J.Markevičiaus, palūkanų normos būtų keliamos siekiant mažinti infliaciją. Jis pabrėžė, kad trumpuoju laikotarpiu galimas šio sprendimo neigiamas poveikis, bet ilguoju laikotarpiu jis atneš naudos.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas LB atstovo klausė, ar yra „kažkokių papildomų veiksmų“, kurių bankas galėtų imtis užtikrinant finansinį stabilumą namų ūkiams, imantiems ar turintiems paskolas.
„Augsiančios palūkanų normos mažins žmonių perkamąją galią, galimybes vartoti, įsigyti kitus produktus ar paslaugas“, – teigė jis.
M.Majausko skaičiavimais, jeigu kitais metais palūkanos didėtų iki 2 proc., vidutinė paskolos įmoka išaugtų 92 eurais.
Dabar būsto paskolas turi 200 tūkst. namų ūkių.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kovo viduryje komitete teigė, kad ECB neturi aiškaus sprendimo dėl bazinių palūkanų normų peržiūrėjimo – daug kas priklausys nuo karo Ukrainoje ir su juo susijusių veiksnių.
Kovo pradžioje ECB tvirtino, kad iki mėnesio pabaigos užbaigs 1,85 trln. eurų specialią pandeminę vertybinių popierių pirkimo programą – iki pandemijos pradėtos obligacijų pirkimo schemos pabaiga numatyta šių metų trečiąjį ketvirtį.
ECB vadovė Christine Lagarde anksčiau sakė įžvelgianti „didelę tikimybę“, kad ECB iki 2022 metų pabaigos padidins palūkanų normas, jeigu infliacija euro zonoje nesumažės.
Šiuo metu ECB palūkanų normos yra rekordiškai mažos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma siekia 0 proc., palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe – 0,25 proc., o naudojantis indėlių galimybe, – minus 0,5 procento.
ECB palūkanų normų padidinimas būtų pirmasis per daugiau kaip dešimtmetį.
