Tarptautinė plėtra – tarp aukščiausių prioritetų
Neseniai įmonių Baltijos šalyse paklausėme, kur per artimiausius 12–24 mėnesius jų organizacija skirs didžiąją dalį savo investicijų. Tyrimą mūsų užsakymu atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas.
Kas penkta didelė ir vidutinė įmonė Lietuvoje – net 20 proc. – planuoja investuoti į plėtrą naujose tarptautinėse rinkose. Tai triskart daugiau nei Latvijoje (6 proc.) ir net dešimt kartų daugiau nei Estijoje (2 proc.).
Praėjusių metų pabaigoje „Kantar“ klausė mūsų banko klientų, kokia kryptimi jie planuoja plėsti savo verslą kitais metais? 35 proc. atsakė, kad planuoja žengti į naujas rinkas užsienyje.
Tai jau ne pavienių sektorių sėkmės istorijos. Matome platesnį pokytį – vis daugiau Lietuvos įmonių, ypač vidutinių ir didelių, vidaus rinką vertina kaip atspirties tašką, o ne galutinį tikslą.
Maža vidaus rinka skatina ieškoti platesnių galimybių
Mūsų vidaus rinka nedidelė – praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 84,1 mlrd. Eur. Palyginimui – Suomijos ekonominis pyragas yra triskart didesnis (280,6 mlrd. Eur), nors gyventojų – tik dvigubai daugiau (5,65 mln.).
Tad daugelis Lietuvos įmonių be eksporto negali išlaikyti ilgalaikio augimo. Būtent todėl tarptautinė plėtra tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.
Lietuva yra viena atviriausių ekonomikų Europoje. Lietuvos eksportas, įskaitant reeksportą, praėjusiais metais pasiekė 62 mlrd. Eur ir sudarė 74 proc. BVP. Pirmą kartą lietuviškos kilmės prekių eksportą (24,8 mlrd. Eur) aplenkė paslaugų eksportas (25,4 mlrd. Eur), pernai augęs 13 proc..
Būtent paslaugų eksportas – daugiausia tai transporto ir logistikos, technologijų, verslo paslaugos – praėjusiais metais subalansavo Lietuvos tarptautinę prekybą ir 3,5 mlrd. Eur persvėrė į teigiamą pusę.
Galime sakyti, kad paslaugų eksporto augimas mus priartino prie Estijos – eksportas praėjusiais metais sudarė 78 proc. Estijos BVP.
Paslaugų eksportas šioje šalyje praėjusiais metais taip pat beveik kompensavo prekių prekybos deficitą. Beje, paslaugų eksportas Estijoje praėjusiais metais taip pat augo 10 proc..
Tuo tarpu Latvijos verslas mažiau orientuotas į plėtrą užsienyje – eksportas pernai sudarė apie 63 proc. šalies BVP.
Kodėl dabar?
Lietuvos įmonių noras investuoti užsienio rinkose – tai nuoseklaus darbo rezultatas.
Daugelis bendrovių per pastaruosius metus sustiprino savo finansinį ir veiklos atsparumą. Per pandemiją, energetikos krizę, aukštų palūkanų laikotarpį ir geopolitinius sukrėtimus įmonės išmoko veikti neapibrėžtumo sąlygomis, tapo efektyvesnės.
Verslai daug investuoja į skaitmenizaciją, automatizaciją, procesų optimizavimą, dirbtinį intelektą. Tai suteikia tvirtą pagrindą galvoti apie tarptautinį augimą.
Geopolitinis neapibrėžtumas taip pat skatina diversifikuoti rinkas. Suprantama, kad verslas nenori priklausyti nuo vieno regiono ar kelių klientų. Įmonės drąsiai ieško galimybių naujose rinkose, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje ir kitose šalyse, apie kurias anksčiau nesvarstė.
Daugelyje sektorių verslas sukaupė pakankamai kompetencijos konkuruoti tarptautiniu mastu. Transporto, technologijų, inžinerijos, maisto, baldų, lazerių, biotechnologijų sektoriai jau seniai įrodė, kad gali sėkmingai veikti pasaulinėse rinkose. Ir tokių sektorių vis daugėja.
Augins ir Lietuvą
Tai, kad verslas aktyviai ieško augimo galimybių užsienyje, gera žinia ne tik pačiam verslui, bet ir visai Lietuvos ekonomikai bei kiekvienam gyventojui.
Kuo daugiau įmonių sėkmingai veiks tarptautinėse rinkose, tuo daugiau augimo variklių turės mūsų ekonomika, didės konkurencingumas, bus kuriama daugiau aukštos pridėtinės vertės darbo vietų, o uždarbis sugrįš į Lietuvą.
Tarptautinė plėtra reiškia ir didesnes investicijas, nes vis dažniau įmonės steigia atstovybes užsienyje, perka vietinius verslus, kuria regioninius aptarnavimo centrus ar investuoja į logistikos infrastruktūrą.
Tad artimiausiais metais keliaudami vis dažniau pamatysime lietuviškus prekių ženklus, išgirsime apie Lietuvos įmonių investicijas užsienyje bei matysime augančius eksporto skaičius.
Žinoma, jei ekonominis nuosmukis neištiks visų eksporto rinkų vienu metu – Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, JAV, Ukrainos.
Mūsų banko ekonomistai šiuo metu joms prognozuoja nuosaikų augimą. Galų gale, kai eksporto geografija tokia plati, tai leidžia kurti tvaresnį augimą bei mažina priklausomybę nuo vienos rinkos ekonominių ciklų.
Tarptautinė plėtra nėra tik eksporto statistika. Tai ženklas, kad Lietuvos verslas mąsto pasauliniu lygiu ir vis dažniau konkuruoja su stipriausiais savo sektorių žaidėjais.
Būtent toks požiūris ilgainiui lemia ne tik atskirų įmonių sėkmę, bet ir visos šalies konkurencingumą, ekonominį atsparumą bei ilgalaikį augimą.
