Kaip BNS sakė Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Juozas Tubinas, užėjus lietingam periodui padaugėja atšaukiamų viešbučių rezervacijų.
„Procentas atšaukimų padidėja. O karštomis dienomis yra vietų deficitas, nesutelpa visi norintys ir pritrūksta viešbučiams vietų ir kainos būna kosminės, o kai yra lietingas oras, tai atvirkščiai, vietų yra daug laisvų“, – BNS teigė J. Tubinas.
Pasak asociacijos vadovo, nemaža dalis lietuvių, žinodami, kokie gali būti permainingi vasaros orai, viešbučių ieško paskutinę minutę.
„Užsisako paskutinę minutę, nes jie apsisprendžia pagal oro sąlygas – jeigu oras prastas, tada pasiūla didesnė, o paklausa mažesnė, kaina krenta. Ir galima tada tokiu oru apsigyventi žymiai pigiau negu, sakykim, jei būtų saulėtas oras ir kaina būtų aukštesnė, nes tada būtų vietų deficitas“, – pasakojo jis.
J. Tubinas sako, kad ši vasara Klaipėdos verslui prastesnė negu pernai, nors viešbučių užimtumas siekia 80-90 proc., o kai kur ir 100 proc.
„Galima pasakyti, kad šių metų vasara, aišku, ji dar nesibaigė, dar gali (situacija – BNS) pasikeisti rugpjūčio mėnesį, bet iš šios dienos perspektyvos žiūrint yra 10-15 proc. prastesnė negu pernai“, – teigė jis.
Klaipėdos asociacijos vadovo teigimu, šiemet padidėjo verslo išlaidos: išaugo darbo užmokestis, viešbučiams yra padidėjęs PVM, pabrango energija, per ilgą žiemą susikaupė nemažos skolos už šildymą, elektrą.
„Pajamas (žiemą susidariusioms skoloms padengti – BNS) sektorius uždirbinėja vasarą. Jeigu tokia prasta vasara, kyla rizika, kad galima ir nepadengti tų skolų. Prognozė tokia, kad kažkiek gali ir neišsilaikyti, ypač kavinės, restoranai. Dalis kavinių užsidarinės“, – tvirtino J. Tubinas.
Tuo metu Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė pabrėžė, jog svarbu ne tik padengti žiemą ir pavasarį susikaupusias išlaidas, bet ir išlaikyti personalą.
„Ne tai kad padengti išlaidas, dar reikia pirmiausia išlaikyti šių metų darbuotojus – yra ir atlyginimai didesni dėl to, kad minimalus atlyginimas kilo, apgyvendinimo sąlygos brango, nes didžioji dalis apgyvendinama yra darbuotojų“, – BNS sakė organizacijos vadovė.
L. Taučiūtė taip pat pritaria, kad lietingas laikotarpis „tikrai pasijuto“: „Šiuo sezonu tikrai nėra kuo džiaugtis. Aktyvusis sezonas prasideda birželio gale, tai jisai tikrai nebuvo geras – vien orais taip pat. Liepa irgi nedžiugina. Žiūrėsim, ką turėsime rugpjūčio mėnesį.“
„Labiausiai turbūt pajuto restoranai, nes per lietų žmonės nenori eiti nei iš savo namų, nei iš viešbučių. (...) Restoranai yra pasiruošę viską padaryti, kad per lietų pas juos svečiai jaustųsi gerai, bet turi ateiti tie svečiai iki restorano. Kai pila kaip iš kibiro, tiesiog negali išeiti“, – tvirtino L. Taučiūtė.
Anot jos, Palangos kavinės skundžiasi ne tik lankytojų trūkumu, bet ir trumpesniu jų pasisėdėjimu: „Labai blogai yra pajūrio kavinėms, nes tiesiog žmonės neateina ir neleidžia laiko tiek, kiek tada, kai yra geras oras.“
Pasak jos, dalis atostogautojų, kurie Palangoje trumpas atostogas susiplanuoja dėl saulės, lietingu oru poilsį atšaukia: „Natūralu, kad atšaukinėja. Rezervacijos su galimybe atšaukti kainuoja šiek tiek brangiau negu be atšaukimo – būna penkiais eurais ar dešimt, bet brangesnė“.
Tuo metu Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Monika Sadauskaitė-Pocė sako, kad dėl lietaus poilsiautojų sodybose nesumažėjo – jose atostogaujantys retai atšaukia rezervacijas.
„Žmonės per daug neatšaukia rezervacijų. Viena sodyba sako: man dėl oro vieną atšaukė baidarių plaukimą. Bet su kuo daugiausia kalbėjau, tai tikrai visi džiaugiasi, atšaukimų per daug nėra. Mūsų svečiai per daug nereaguoja, kad tas oras blogesnis. Gal truputį pasiskundžia, padejuoja, bet vis tiek atvyksta ir ieško emocijos, atitrūkimo, poilsio, pasibuvimo ir galų gale grįžta į savo darbus, į savo rutiną šiek tiek restartavęsi, turėdami atostogų kitokią vertę“, – BNS kalbėjo M. Sadauskaitė-Pocė.
Pasak jos, per lietų sodybose pailsėti nutarę žmonės turi įvairių pramogų – pasivaikščiojimą gamtoje, miško takais, plaukimus baidarėmis, edukacinius renginius ir lauke, ir patalpose.
„Duonos kepimai, gamybos, sodininkystės edukacijos, molis, dirbiniai įvairūs. Atrodo, ką žmonės vaikystėje kažkur, gal pas senelius pajuto, dabar nori tą pačią emociją perduoti ir savo šeimai, vaikams. Bet neturi kur, nes dažniausiai neturi kaimų. Tai atvykę į kaimo turizmo sodybą jie susipažįsta su tuo pačiu ūkiu“, – sakė asociacijos vadovė.
„Nauji yra pasivaikščiojimai upėse – irgi nesvarbu oras. Kažkaip žmonių logika, kad aprangos, avalynės ir blogo oro galų gale poilsiui, atsigavimui, pasibuvimui su šeima nėra“, – pridūrė M. Sadauskaitė-Pocė.
