Lietuva išlaiko 18-ąją vietą Europos inovacijų švieslentėje, tačiau pagal pažangos tempą išlieka tarp lyderių – nuo 2019 m. šalies inovacijų indeksas augo 19,7 punkto ir yra antras sparčiausias augimas ES. Inovacijų agentūros teigimu, Lietuvos pranašumai telkiasi talentų ir skaitmenizacijos srityse.
Pagal pažangos tempą Lietuvą nežymiai lenkia tik Estija – vos 0,1 procentinio punkto skirtumu. Abi Baltijos šalys pastaraisiais metais demonstravo sparčiausią inovacijų pažangą ES.
Lietuvos inovacijų indeksas šiemet siekia 86,6 proc. ES vidurkio ir per metus padidėjo 1,9 punkto. Lietuva ir toliau priskiriama vidutinių inovatorių grupei.
Vienas ryškiausių šių metų pokyčių – išaugęs įmonių inovatyvumas. Inovatorių kategorijoje Lietuva pakilo iš 16-os į 11-ą vietą ES. Tam didžiausią įtaką turėjo išaugęs produktų inovacijas diegiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius.
Tarp sparčiausiai augančių sričių išlieka skaitmenizacija. Debesų kompiuterijos sprendimų naudojimas per metus išaugo 82,9 punkto, o investicijos į informacines technologijas – 38,6 punkto. Tai rodo, kad Lietuvos verslas aktyviai diegia skaitmeninius sprendimus ir sparčiai modernizuoja savo veiklos procesus.
Dar viena ryški Lietuvos stiprybė – žmogiškasis kapitalas. Lietuva užima pirmąją vietą ES pagal aukštos kvalifikacijos specialistų mobilumą tarp darboviečių ir trečiąją vietą pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų dalį.
„Europos Komisijos vertinimas rodo, kad Lietuva jau turi tvirtą inovacijų pamatą – talentus, skaitmenines kompetencijas ir vis aktyviau inovacijas diegiančias įmones. Kitas žingsnis – šį potencialą paversti didesne ekonomine verte. Turime skatinti verslą daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei padėti įmonėms sėkmingiau komercializuoti sukurtas inovacijas“, – sako Inovacijų agentūros direktorė dr. Monika Paulė.
Nepaisant spartaus augimo, Europos Komisija atkreipia dėmesį į sritis, kuriose Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Didžiausias iššūkis išlieka verslo investicijos į MTEP – jos sudaro tik 26,7 proc. ES vidurkio, todėl pagal šį rodiklį Lietuva užima 23-ią vietą. Komisijos vertinimu, šalies įmonės dažniau perima ir pritaiko jau sukurtas technologijas, nei pačios jas kuria.
Baltijos šalių kontekste Lietuva išlieka viduryje – ji užima 18-ąją vietą ir lenkia Latviją (25 vieta), tačiau vis dar atsilieka nuo Estijos, kuri reitinge užima 11-ąją vietą ir yra priskiriama stiprių inovatorių grupei. Europos inovacijų švieslentės viršūnėje – Švedija, Danija ir Nyderlandai.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė pabrėžia, kad Lietuva yra aplenkusi dalį regiono valstybių, tačiau iki lyderių dar turi pasitempti.
„Lietuva regione užima tarpinę poziciją – jau lenkia dalį kaimyninių valstybių, tačiau iki pažangiausių Šiaurės Europos ekonomikų dar turi įveikti reikšmingą atstumą. Suomijos, kuri išlieka tarp Europos inovacijų lyderių, pavyzdys rodo, kad aukštas produktyvumas, konkurencinga pramonė ir didelė pridėtinė vertė kuriami nuosekliai investuojant į mokslą, technologijas ir inovacijas. Estija taip pat yra geras pavyzdys – šiandien ji jau priklauso stipriųjų inovatorių grupei ir viršija ES inovacijų vidurkį“, – pranešime sakė Ž.Simonaitytė-Vasiliauskienė.
LPK tikisi, kad naujoji Vyriausybė ryšis sprendimams, kurie skatins verslo investicijas ir leis Lietuvai sparčiau mažinti atotrūkį nuo Europos inovacijų lyderių.
„Tam būtina didinti verslo investicijas į MTEP, spartinti technologijų komercializavimą, skatinti pažangių technologijų diegimą pramonėje, mažinti administracinę naštą ir užtikrinti stabilią investicinę aplinką. Ne mažiau svarbu sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms reinvestuoti uždirbtą pelną į augimą, produktyvumą ir inovacijas“, – rašoma LPK pranešime
EK, sudarydama inovacijų švieslentę, kasmet vertina valstybių inovacijų sistemas pagal daugiau kaip 30 rodiklių – nuo žmogiškojo kapitalo ir mokslinių tyrimų sistemos iki verslo investicijų, skaitmenizacijos, intelektinės nuosavybės ir inovacijų poveikio ekonomikai.
