Jis dienraščiui „Verslo žinios“ teigė, kad ekonomikos krizės įveikimas nemaža dalimi priklauso ir nuo fiskalinės politikos, kuri šiuo metu turėtų būti nukreipta į minėtos gamybos skatinimą ir kapitalo pritraukimą.
„Būtina pritraukti ir atitinkamus tiesioginių investicijų srautus, dėl kurių teks aršiai konkuruoti su šalimis kaimynėmis. Tai, kad Lietuva kol kas šiuo požiūriu akivaizdžiai pralaimi Čekijai, Slovakijai, Estijai ir netgi Latvijai, yra, ko gero, pagrindinė dabartinių sunkumų priežastis“, – teigė ekonomistas.
Anot jo, Seimui reikėtų pasirinkti aiškų prioritetą – ar tik stengtis kuo labiau sušvelninti krizės socialines pasekmes, ar kuo greičiau ją įveikti.
Noras gauti daugiau iždo įplaukų lėmė dabartinėmis sąlygomis pernelyg aukštus akcizus ir didesnį nei Latvijoje pelno mokesčio tarifą, todėl verslo aplinka pablogėjo, o dėl netiesioginio neigiamo poveikio biudžeto pajamos galbūt net sumažėjo.
„Manyčiau, kad šias klaidas reikėtų ištaisyti, o įvesti svarstomus progresinius mokesčius šiuo metu pats netinkamiausias laikas – reikia aktyvinti inovacijas, skatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų iniciatyvą ir stengtis juos išlaikyti Lietuvoje“, – sakė R.Rudzkis.
Pasak jo, socialdemokratų siūlomas pridėtinės vertės mokesčio lengvatų grąžinimas nėra tikslingas, nes investicijų ir eksporto jos neskatina.
